Pažįstamos aplinkos prisiminimai išlieka ir po smegenų pažeidimo, kuris baigiasi rimta amnezija

Tiriant gyvūnus įrodyta, kad pažįstamos aplinkos prisiminimai išlieka ir po smegenų pažeidimo, kuris baigiasi rimta amnezija. Toronto mokslininkai tirdami žiurkių smegenis po pažeidimų įrodė, kad didžiulė erdvinės aplinkos patirtis padidina tikimybę, kad šie erdviniai prisiminimai bus išsaugoti po hipokampo pažeidimo, dėl kurio atsiranda rimta amnezija. Tyrimui vadovavo Dr. Gordon Winocur. Jau yra sukaupta daug mokslinių įrodymų, kurie leidžia manyti, kad hipokampo veikla yra lemiama mokymuisi ir naujų erdvinių prisiminimų atkūrimui bei navigacijai. Individai, kuriems ši zona pažeidžiama priepuolio ar galvos traumos metu, dažnai sunkiai mokosi naujos erdvinės informacijos savo aplinkoje. Tačiau jie gali nepakartojamai tiksliai prisiminti erdvinę informaciją, kurią sukaupė prieš traumą, pavyzdžiui, ankstesnį savo gyvenamąjį rajoną. Tyrimo metu mokslininkai sukūrė žiurkių kaimelį, kuris priminė žmonių gyvenamąją aplinką, nes norėjo įsitikinti, ar gyvūnai, turintys didžiulę erdvinę patirtį, kaip ir žmonės išsaugotų erdvinius prisiminimus po hipokampo pažeidimo. Žiurkių kaimelis buvo sukurtas su įvairiais keliais ir praėjimais, kai kurie iš baigdavosi apdovanojančiuose kambarėliuose´, kuriuose buvo maisto ir vandens. Žiurkės buvo padalintos į tris grupes: primoji gyveno šiame kaimelyje tris mėnesius, antroji negyveno kaimelyje, tačiau mokėsi jame orientuotis kartu su pirmosios grupės žiurkėmis (ieškojo apdovanojančių kambarėlių), trečioji visai nepažino kaimelio. Po trijų mėnesių visoms trims žiurkių grupėms buvo atliktos operacijos, kurių metu pažeisti jų hipokampai. Tada buvo stebimi jų sugebėjimas orientuotis ir erdvinė atmintis, kol jos judėjo kaimelyje. Žiurkės, kurios visus tris mėnesius gyveno kaimelyje, lengvai rado kambarėlius su maistu. Tai pirmasis tyrimas pademonstravęs, kad gyvūnų ir žmonių hipokampo traumų atveju, stebimos vienodos erdvinės atminties išsaugojimo tendencijos. Net smarkiai pažeidus atminčiai svarbias smegenų zonas, kitos atminties formos yra išsaugomos ir galbūt net palaikomos kitų smegenų zonų. Tyrimo rezultatai leidžia vystyti tolimesnes terapijos strategijas, paremtas išlikusiomis kognityvinėmis funkcijomis, kurios galėtų padėti pažeistoms smegenų zonoms atgauti bent dalį savarankiškumo.

Šaltinis: Science Daily

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Mokslas su žyma , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.