Kūrybinės menininkų dirbtuvės, paprastai neverčiamu į lietuvių kalbą pavadinimu – workshopai, yra pakankamai populiarios Lietuvoje. Teatro bei muzikos srityse įprasta kviestis įžymius savo sričių specialistus dalintis patirtimi su lietuvių kolegomis bei studentais. Tokio workshopo metu svarbiausia bei vertingiausia dalis yra bendravimas su atvykusiais kolegomis, patirties perėmimas bei proga padirbėti su dar neišbandytomis medžiagomis, pagvildenti temas, apie kurias anksčiau nebuvo galvota. Tačiau juvelyrikos workshopai Lietuvoje iki šiol nebuvo rengti – iki šių metų gruodžio 9 dienos. „Lietuvos aido galerija – M” bei UAB „Amber Trip” pirmą kartą Lietuvoje surengė juvelyrikos workshopą, kuriam vadovauja pasaulinio garso konceptualios juvelyrikos kūrėjas Giedymin Jablonski (Gdanskas, Lenkija) ir menininkė Eeva Wornell (Rihimäkki, Suomija). Į workshopą darbui susibūrė ne tik jaunieji lietuvių metalo menininkai, bet ir kitų sričių – tekstilės, rūbų dizaino kūrėjai. Per trumpą laiką autoriai turėjo spėti ne tik pateikti idėjas, bet ir jas įgyvendinti; papuošalai buvo daromi iš audinio, popieriaus, veltinio, siūlų, sidabro, object trouv”. Su juvelyrika anksčiau nedirbusios autorės turėjo progą įgyvendinti savo idėjas metale, o juvelyrai – prisiliesti prie anksčiau kūryboje nenaudoto tekstilinio „arsenalo”.
Šiuolaikinė konceptuali juvelyrika remiasi tais pačiais principais, kaip ir bet kuris meno kūrinys; svarbiausia joje – ne medžiagų brangumas, o kūrėjo idėja, jo inspiracijos šaltiniai bei galimybė kalbėti apie tai, kas svarbu, individualiai pasirinktų medžiagų pagalba. Sukurtus objektus sunku vadinti papuošalais: jie skirti kūnui, juos galima nešioti (jei ne ant kūno, tai rankoje), tačiau jie yra iš esmės kitokie. Jie kuriami žmogui ir suvokiami kaip kito žmogaus, juos sukūrusio, dvasios išraiška, o ne vien tik materialinė vertybė.
Kas yra juvelyrika šiandien? Ar tai, kas sukurta, yra juvelyrika? Koks turi būti konceptualios juvelyrikos kūrinys? Jei tai ne juvelyrika – tai kas? Bandymus atsakyti į šiuos klausimus menininkai pateiks, pristatydami workshopo metu sukurtus darbus parodoje. Keisti kūriniai, kokie jie bebūtų, yra skiriami žmonėms, tam, kad būtų dėvimi ir artimi. Ne veltui paroda vadinasi ART PROXIMA / ART TO WEAR, kas lietuviškai reiškia – artimiausias menas/dėvimas menas. „Proxima Centauri” vadinasi artimiausia Žemei žvaigždė po Saulės; tokiu būdu šio meno kūriniai yra artimiausi žmogui&galbūt po rūbų?
Paroda ARS PROXIMA / ART TO WEAR atidaroma „Lietuvos aido galerijoje-M” gruodžio 15 d., ketvirtadienį, 18 val.
Parodos dalyviai:
Giedymin Jablonski, Eeva Wornell, Eglė Čėjauskaitė, Jurga Erminaitė, Vita Pukštaitė, Sandra Malaškevičiūtė, Laima Kėrienė, Žydrė Ridulytė, Rūta Budvytytė, Laura Kavaliūnaitė, Eglė Babilaitė-Sitas, Ieva Babilaitė-Ibelhauptas, Ieva Šlekytė, Jurgita Januškevičiūtė.
Galerijos adresas – Šv. Ignoto 5, Vilnius , darbo laikas antradieniais – penktadieniais 12-18 val., šeštadienį – 12-16 val.
Paroda vyksta 2005 gruodžio 15 – 2006 sausio 3 d.
Gan įdomus straipsnis. Mano nuomone, kad viskas kas yra sukurta ir yra juvelyrika.