„Gyvenime reikia didžiulio noro bei užsispyrimo ir viską įmanoma pasiekti”, – taip mano lengvojo kultūrizmo (kūno rengybos) aistruoliams gerai žinomi klaipėdiečiai – 28-erių Ramūnas Sendrius ir 21-ąjį gimtadienį atšventusi Jolanta Mileriūtė, kurie jau keletą metų neužleidžia pirmųjų pozicijų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
Kasdien sporto salėse prakaitą liejantys atletai „Klaipėdai” prisipažino, jog dėl sportinių rezultatų neretai tenka atsisakyti jaunatviškų pasilinksminimų bei malonumų, laikytis įvairiausių dietų, po kurių jaučiamas irzlumas, silpnumas bei galvos svaigulys. Tačiau, anot jų, šiuo metu savo gyvenimo be sporto net neįsivaizduoja. „Tai tiesiog įaugę į kraują. Jei fitnesą pavadintume hobiu, tai būtų per mažai. Mums šis sportas – ne tik gyvenimo būdas, bet ir neatsiejama jo dalis”, – teigė lapkričio mėnesio pabaigoje pasaulio profesionalų prizininkais Maskvoje tapę atletai (J.Mileriūtė tapo vicečempione, o R.Sendrius užėmė trečiąją poziciją).
Atsisako skanėstų
– Jums dar tik 21-eri, tačiau net penkis kartus esat tapusi pasaulio mėgėjų čempione, šiemet dar sugebėjote pakilti ant prizininkių pakylos laiptelio tarp profesionalų. Kaip manote, kokios asmeninės savybės padėjo pasiekti tokių aukštumų sporte? – paklausėme laibutės, vos 50 kilogramų sveriančios Jolantos, kuri sportui yra paaukojusi net 17 metų – 12 sportinei aerobikai bei 5 fitnesui.
– Visų pirma užsispyrimas. Jei ką nors darau, visada siekiu atlikti kuo idealiau. Taip pat man netrūksta stiprios valios bei atkaklumo.
– Ar nesunku atsisakyti gardesnio kąsnelio – šokoladų, pyragaičių ir kitų skanėstų?
– Visko būna, tačiau visada norint kažko pasiekti tenka aukotis. Įsikalu sau į galvą, kad papildomos kalorijos gali pakenkti mano sportinei formai, ir tai mane sulaiko. Nenoriu, kad kažkokie neapgalvoti veiksmai sutrukdytų man iškovoti aukščiausius apdovanojimus. Manau, kad siekiant idealios sportinės formos 50 proc. lemia mityba ir 50 proc. atkaklus darbas.
– O per varžybas jaučiate įtampą ar jaudulį?
– Nors tikrai esu dalyvavusi daugybėje varžybų įvairiose pasaulio šalyse, tačiau profesionalų čempionate jaudulio bei įtampos atsikratyti nepavyko. Buvau labai įsitempusi ir net pamiršau šokio judesius, tačiau nepasimečiau bei neparodžiau to. Teko stebėti vaizdo įrašą – puikiai improvizavau, tad niekas net nesuprato, visi manė, jog taip ir turi būti.
– Turbūt gatvėje ar paplūdimyje neatsiginate vyrų dėmesio ir komplimentų dėl tvirto bei grakštaus kūno?
– Be abejo, pasitaiko, tačiau aš to nesureikšminu. Man tai nėra labai svarbu, man svarbiausia, kad mane puikiai įvertintų teisėjai, kūno linijų specialistai.
– Jūs kasdien treniruojatės, be to, Klaipėdos universitete studijuojate romanų filologiją. Ar lieka laiko pramogoms?
– Lieka, tačiau iš prigimties esu namisėda. Man nepatinka „tūsai”, nemėgstu būti prirūkytoje patalpoje, klausytis girtų žmonių kalbų. Į vakarėlius einu labai retai, nebent pasveikinti draugus su gimtadieniu. Alkoholio nevartoju, tik simboliškai galiu pakelti šampano taurę.
– Fitneso paskirtis – tobulinti kūną. Ar savo kūną laikote idealiu?
– Ne. Tobulumui ribų nėra. Jei manyčiau, kad esu tobula, – nesportuočiau… Man dar reikia nemažai padirbėti. Jei aš puikiai pasirodžiau šiais metais, tai dar nereiškia, kad aš mažiau sportuosiu ir panašiai. Iškovoti titulai įpareigoja – priverčia pasitempti bei kitąmet pasirodyti dar geriau.
Sportuoja nuolat
Net 12 metų šiam sportui paskyręs R.Sendrius teigė, jog fitnesas – nepigus malonumas. „Sportininkui, kuris dalyvauja varžybose, maistui ir jo papildams, neskaičiuojant trenerių ir choreografų konsultacijų, per mėnesį mažiausiai reikia trijų tūkstančių litų”.
– Ar verta į save investuoti tokias lėšas, nuolat lieti prakaitą sporto salėse, laikytis griežto dienos režimo? Ar tai atsiperka, ar tai tik aukojimasis sporto labui? – pasiteiravome dukart pasaulio mėgėjų čempiono R.Sendriaus.
– Na, jei viską pasvertume pinigais, – tai tikrai neverta. Tačiau yra toks dalykas kaip sportinis azartas, noras kur nors save išreikšti, atsiskleisti.
– Kiek laiko trunka atkaklus pasirengimo varžyboms ciklas?
– Pasirengimas vyksta nuolat. Juk mūsų sporto šakos atstovai nuolat turi treniruotis bei palaikyti sportinę formą. O ypač griežto treniruočių režimo bei maisto derinimo procesas prasideda maždaug prieš tris mėnesius.
– Nors maistui išleidžiate didžiules sumas, tikriausiai nedaugelis žmonių norėtų maitintis taip, kaip jūs?
– Na, mano dieta nėra labai griežta, kadangi mano svoris lengvai mažėja, tad nesunkiai pavyksta išryškinti raumenis.
Kiti sportininkai atsisako ir druskos, ir paprasto vandens – geria tik distiliuotą. Žinoma, pasiruošimo varžyboms periodu negaliu sėdėti baruose ir maukti alų, valgyti saldumynų, riebių produktų.
O iškart po varžybų aš saikingai galiu mėgautis ledų, kepsnių bei pyragėlių skoniu.
Be abejo, bet kuri dieta labai alina organizmą – didėja tikimybė susirgti peršalimo ligomis.
– Ar dažnai dėl įspūdingų kūno linijų gatvėje ar paplūdimyje tenka išgirsti komplimentų iš merginų?
– Kadangi į paplūdimį dažniausiai einu su šeima, ten nėra galimybių kam nors rodyti dėmesį. Tačiau klube ir gatvėje visko pasitaiko.
Tai natūralu, nes mūsų išvaizda skiriasi nuo daugumos žmonių.
– Esi ne tik profesionalus sportininkas, šeimos galva, bet ir fitneso Klaipėdoje prezidentas, taip pat Lietuvos fitneso federacijos teisėjų kolegijos pirmininkas. Kaip viską suderini? Ar lieka laiko pramogoms?
– Aš esu užimtas ne daugiau nei paprastas žmogus, dirbantis aštuonias darbo valandas per dieną, tad vakarais mėgstu vakarieniauti baruose, atsipalaiduoti žaisdamas boulingą ar rusišką biliardą. Kartais apsilankau ir kokiame naktiniame klube.
Paulius Matulevičius