Vakar oficialiai paskelbta, kad kitų metų rudenį Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) pradės veikti bendrovės „YIT Kausta” logistikos terminalas ir aukštųjų technologijų bendrovė „Elinta”. Prieš beveik dešimtmetį pradėtas įgyvendinti Kauno LEZ projektas tik vakar įgavo realesnius kontūrus.
„Prasidėjo statybos, todėl turime visą teisę pasakyti, kad zona pradeda veiklą”, – teigė Kauno LEZ valdymo bendrovės direktorius Vytautas Petružis.
Baigtos derybos su šveicarais
Vakarykštėse atidarymo iškilmėse planuota pasirašyti sutartį su trečiuoju Kauno LEZ investuotoju. „Tai Šveicarijos kompanija, tačiau dėl techninių nesklandumų sutartis bus pasirašyta po kelių dienų”, – tvirtino V.Petružis.
Šiuo metu Kauno LEZ valdo apie 27 hektarų teritoriją. Tačiau verslininkai tvirtino, kad jau dabar realus poreikis – 100 hektarų.
Artimiausiu metu planuojama pataisyti trišalę sutartį tarp Kauno apskrities viršininko administracijos, rajono Savivaldybės ir Kauno LEZ valdymo bendrovės. V.Petružio teigimu, iškart po to už žemės nuomą bus pervesta apie 1,5 milijono litų.
Teisminiai ginčai tęsiasi
Kauno apskrities viršininkas Zigmantas Benjaminas Kazakevičius pripažino, kad LEZ projektą stabdė ir nesibaigiantys ginčai su žemės sklypų savininkais. Šią savaitę ši problema bus sprendžiama Kauno apygardos administraciniame teisme.
Z.B.Kazakevičius nusiteikęs optimistiškai. „Mes vadovaujamės Žemės paėmimo visuomenės reikmėms įstatymu. Vienintelio dalyko nepadarėme – savininkams nepasiūlėme žemės mainų. Taip pat manau, kad reikia atlikti ir naują sklypų įvertinimą. Nekilnojamasis turtas brangsta. Tačiau milijonų už hektarus niekas neketina mokėti”, – tikino Kauno apskrities viršininkas.
Seimo narė Birutė Vėsaitė užsiminė, kad ilgokai teko kovoti, kol parlamentas pagaliau pakeitė Kauno LEZ įstatymą ir verslininkams žemę leista išsinuomoti 99 metams. Analogiškas Klaipėdos LEZ įstatymas pakeistas be jokių ginčų.
„Teko išgirsti įvairiausių priekaištų ir net kaltinimų korupcija. Esu įsitikinusi, kad Kauno LEZ sulauks daugiau investuotojų nei uostamiesčio projektas”, – vakar atidarymo iškilmėse sakė B.Vėsaitė.
Kuriamas naujas terminalas
Šiuo metu Kauno LEZ teritorijoje kuriama infrastruktūra. Bendrovė „Elinta” savo konkrečių planų kol kas dar nepristatė. Tuo tarpu Kauno logistikos terminalo statytojai – „YIT Kausta” paskelbė apie statybų pradžią.
Pasak bendrovės atstovų, darbus planuota pradėti dar lapkritį, tačiau užtruko projekto derinimas. Nepaisant to, kitų metų rudenį 5,6 hektaro teritorijoje turėtų iškilti didžiausias Lietuvoje logistikos terminalas. Į jį planuojama investuoti daugiau nei 45 milijonus litų.
„Jau dabar matome, kad geografiškai patogioje vietoje įgyvendinamas modernaus terminalo projektas turės milžinišką pasisekimą. Jis taps vienu iš nedaugelio aukščiausios kategorijos terminalų Baltijos šalyse”, – teigė „YIT Kausta” Komercinio nekilnojamojo turto projektų vadovas Artūras Vilimas.
Patalpas būsimajame Kauno terminale nuomos bendrovė „Colliers international”. Pasak Lietuvos padalinio vadovės Daivos Albertavičienės, dar neprasidėjus statyboms, jau intensyviai deramasi su keletu didelių užsienio kapitalo įmonių.
Kauno LEZ valdymo bendrovės direktorius V.Petružis įsitikinęs, kad kitų metų rudenį į įkurtuves pakvies bendrovė „Elinta”. Jo teigimu, zonoje turėtų įsikurti ir daugiau aukštųjų technologijų, logistikos įmonių. „Šioje zonoje tikrai nebus chemijos pramonės. Be to, esame patvirtinę ir vidinę tvarką, reglamentuojančią įmonių išsidėstymą. Šalia biurų pastato žuvų perdirbimo cechų tikrai nebus”, – tikino jis.
Po vakarykščių atidarymo iškilmių Kauno apskrities, miesto, rajono vadovai ir specialistai surengė diskusiją „Subalansuota Kauno oro uosto, miesto greitojo transporto ir europinės bei rusiškos vėžės geležinkelių terminalų plėtra”.
Arūnas Andriuškevičius