R.Paksas atsikratė visų kriminalinių kaltinimų

Vakar Aukščiausiojo Teismo septynių teisėjų kolegija padėjo tašką baudžiamojoje byloje, kurioje buvęs valstybės vadovas R.Paksas kaltintas valstybės paslapties atskleidimu savo dosniausiam rinkimų kampanijos finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui. Aukščiausiojo Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

„Teisingumas triumfuoja”

Aukščiausiojo Teismo teisėjai patenkino R.Pakso kasacinį skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, kuriuo R.Paksas buvo visiškai išteisintas, bei panaikino Apeliacinio teismo nuosprendį, kuriame buvęs šalies vadovas buvo pripažintas kaltu, tačiau nenubaustas, nes „tapo nepavojingas”.

Apeliacinio teismo nuosprendžiu buvo nepatenkintas tiek R.Paksas, tiek ir Generalinė prokuratūra, kuri taip pat apskundė jį Aukščiausiajam Teismui, kadangi nenorėjo sutikti su „kompromisiniu” nuosprendžiu – R.Paksas kaltas dėl valstybės paslapties atskleidimo, bet nenubaustas.

Valstybės kaltintojas, Generalinės prokuratūros prokuroras Mindaugas Dūda, vakar Teismo prašė panaikinti Apeliacinio teismo sprendimą ir bylą dar kartą grąžinti nagrinėjimui į antros instancijos teismą. Aukščiausiasis Teismas vakar paskelbė prokuratūros skundą atmetantis.

Apie dvi valandas tarusis teisėjų kolegija vakar paskelbė tik rezoliucinę savo nutarties dalį, išsamūs tokio sprendimo priėmimo motyvai proceso dalyviams bus pranešti kiek vėliau.

„Teisingumas triumfuoja, mielieji, turėjo įvykti tai, kas turėjo įvykti dar prieš pusantrų metų Seimo posėdyje, aš esu išteisintas”, – po Aukščiausiojo Teismo nutarties paskelbimo neslėpdamas džiugesio žurnalistams kalbėjo R.Paksas.

Prokuroras gerbia Teismo sprendimą

„Ir iš tų šešiolikos ar daugiau kaltinimų, kurie buvo mesti, siekiant suklaidinti visuomenę, beliko tiktai vienas – pilietybės Jurijui Borisovui suteikimas. 847 pilietybės Valdo Adamkaus ir Algirdo Brazausko buvo suteiktos tokia pat tvarka, aš suteikiau tiktai dešimt išimties tvarka. Ir dėl tokių dalykų Prezidentai yra nešalinami”, – pasibaigus posėdžiui žurnalistams kalbėjo nušalintasis Prezidentas.

Paklaustas, kaip vertina Aukščiausiojo Teismo nutartį, prokuroras M.Dūda atsakė: „Kaip galutinį, neskundžiamą ir gerbtiną, toks, koks jis yra. Kiekvieno skundo argumentai, manau, buvo svarūs, tačiau Teismo valioje yra juos įvertinti ir priimti sprendimą”.

Šioje baudžiamojoje byloje R.Paksas buvo kaltinamas tuo, jog J.Borisovui 2003 metų kovo 17 dieną savo namuose leido suprasti, kad jo pokalbių klausosi Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnai. Tačiau Vilniaus apygardos teismas R.Paksą išteisino, motyvuodamas tuo, jog nėra jokių neginčijamų įrodymų, kad apie VSD vykdomą telefoninio pokalbių kontrolę J.Borisovas sužinojo būtent iš R.Pakso. Kaip jau minėjome, Apeliacinis teismas, remdamasis tais pačiais įrodymais, pripažino nušalintąjį Prezidentą kaltu, tačiau jokios bausmės jam neskyrė.

Skandalą sukėlė slapta pažyma

Prieš pusantrų metų, praėjusių metų balandį, Seimas R.Paksą pašalino iš Prezidento pareigų. Vadinamasis Prezidentūros skandalas kilo 2003-iųjų spalio pabaigoje, kai žiniasklaidoje pasirodė garsioji slapta VSD pažyma apie grėsmes nacionaliniam saugumui.

Šioje pažymoje buvo rašoma apie įvairių Prezidentūros pareigūnų ryšius su įvairiais abejotinos reputacijos asmenimis ar net nusikalstamo pasaulio atstovais. Iš pradžių tuometinis VSD generalinis direktorius Mečys Laurinkus ir kiti aukšti teisėsaugos institucijų pareigūnai tikino, kad Prezidentui R.Paksui „nėra jokių pretenzijų”.

Tačiau netrukus Seime buvo sudaryta specialioji komisija, o R.Paksui nepanorus atsiriboti nuo abejonių sukėlusios aplinkos ir apkaltinus „sąmokslu” prieš jį, pats Prezidentas tapo komisijos taikiniu. Specialiosios Seimo komisijos grėsmėms nacionaliniam saugumui ištirti išvadose buvo parašyta, kad R.Paksas dėl savo ryšių yra pažeidžiamas, ir tai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

Vėliau sukauptą medžiagą išnagrinėjo ir Konstitucinis Teismas, kuris reziumavo, kad R.Paksas, už paramą per rinkimus suteikdamas pilietybę J.Borisovui, vadovavosi ne tautos ir valstybės, o asmeniniais interesais.

Bausmė iki gyvos galvos

Vėliau dirbusi Seimo apkaltos komisija sukonkretino kaltinimus R.Paksui pažeidus Konstituciją, ir Konstitucinis Teismas nustatė tris šiurkščius pažeidimus: kai neteisėtai išimties tvarka suteikė pilietybę savo dosniausiam rėmėjui Jurijui Borisovui, sąmoningai leido pastarajam suprasti, jog jo pokalbių klausosi specialiosios tarnybos, bei darė poveikį UAB „Žemaitijos keliai” vadovams ir akcininkams dėl akcijų perleidimo Prezidentui artimiems asmenims.

Apkaltos proceso pabaigoje Seimas atskirai balsavo dėl visų trijų kaltinimų Prezidentui ir balsų dauguma visais trimis atvejais pripažino R.Paksą sulaužius priesaiką ir šiurkščiai pažeidus Konstituciją.

Pats R.Paksas niekada nepripažino savo kaltės, aiškindamas, kad su juo esą susidorojo „korumpuota sistema”. Konstitucinio Teismo išaiškinimu, jis iki gyvos galvos nebegali eiti valstybinių pareigų, kurias norint užimti reikia duoti priesaiką.

Vakar finišą pasiekusi baudžiamoji byla buvo iškelta netrukus po to, kai praėjusių metų balandžio 6 dieną Seimas pašalino R.Paksą iš pareigų ir jis neteko Konstitucijoje Prezidentui numatyto imuniteto nuo baudžiamojo persekiojimo.

Seimo narės konservatorės Rasos Juknevičienės nuomone, šis AT sprendimas yra išskirtinai teisinis, padedantis R.Paksui išvengti baudžiamosios atsakomybės. Parlamentarės nuomone, politinė atsakomybė, Konstitucinio Teismo išaiškinimas, Seimo apkaltos rezultatai lieka galioti.

„Perversmas tampa akivaizdus”

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas liberalas Algis Kašėta teigė, jog Aukščiausiojo Teismo priimtas sprendimas jo ankstesnės nuomonės dėl R.Pakso nusižengimų nepakeitė.

„Aš nekeičiu savo nuomonės valstybės paslapties atskleidimo atžvilgiu ir manau, kad problema buvo ir ji buvo sprendžiama teisingai. Tik gaila, kad mes tos iškeltos kartelės eksprezidentui neišlaikėme kituose išbandymuose, kai pradėjo figūruoti aukščiausių vyrų pavardės, ir man dėl to yra liūdna”, – sakė A.Kašėta.

„Man atrodo, kad akivaizdu, jog kaltinimai, pradedant tais, kuriuos metė Seimo komisijos – dėl ryšių su tarptautiniu terorizmu, mafija – ir baigiant paskutiniais, kuriuos nagrinėjo Konstitucinis Teismas, subliūško. Liko tik kaltinimas, kurio net kaltinimu nepavadinčiau, – dėl pilietybės suteikimo”, – „Kauno dienai” sakė Seimo liberaldemokratų frakcijos vadovas Valentinas Mazuronis.

„Perversmas, kuris buvo įvykdytas pasitelkiant teisinę sistemą, specialiąsias tarnybas ir galų gale įsijungus į to perversmo organizavimą Konstituciniam Teismui, tampa visiškai akivaizdus”, – tvirtina V.Mazuronis.

Arūnas Ivaškevičius