Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Džiazo muzikos katedros kūrėjai bei absolventai neabejoja, jog ketvirčio amžiaus sukaktį atšventusią katedrą jau galima vadinti tikra Klaipėdos džiazo mokykla.
Tačiau katedros įkūrėjas ir jos vadovas Pranciškus Narušis baiminasi, kad jų darbas nueina perniek. Esą talentingiausi katedros absolventai išsibarsto po visą šalį, išvažiuoja į užsienį ir susidaro įspūdis, jog Klaipėdai jie lyg ir nereikalingi.
Kaip išeitį iš šios situacijos P. Narušis siūlo Klaipėdos miesto valdžiai bei Kultūros ministerijai pagalvoti apie profesionalaus džiazo orkestro įkūrimą uostamiestyje.
Trūksta entuziazmo
„130 Klaipėdos džiazo katedros absolventų – didžiulė jėga ir įnašas į Lietuvos muzikinę kultūrą bei džiazą, – įsitikinęs bosistas Romas Malinauskas. – Mano paties gyvenimas su šia katedra susijęs visus 25-erius jos gyvavimo metus. Visą tą laiką aš čia mokausi, nes džiazas – dinamiška muzika, viskas labai keičiasi. Tada, kai aš studijavau, nebuvo informacijos, trūko literatūros, įrašų, tačiau buvo didžiulis entuziazmas. O dabar yra labai daug informacijos, ji ranka pasiekiama, tačiau entuziazmo, fanatiško pasiaukojimo savo profesijai šiandien studentams dažnai trūksta. To jiems ir linkiu”.
Nors ir pasukęs į politiką, trimitininkas Vytautas Grubliauskas (Kongas) neišsižada džiazo, nes ši muzika jam tapo gyvenimo būdu. O Džiazo katedrą jis prisimena kaip pagrindinę gyvenimo mokyklą.
„Aš, kaip ir daugelis šios katedros absolventų, studijų metus prisimenu su graudoka nostalgija, nes jie buvo patys linksmiausi”, – sakė V. Grubliauskas.
Paprašytas prisiminti kokį linksmą nutikimą, maestro papasakojo istoriją, tapusią katedros legenda.
„Kartą studentų koncerte turėjau sugroti kūrinį, kurio finale trimitininkas pasiekia labai aukštą natą ir labai ilgai ją tęsia. Matyt, buvau pavargęs nuo kitų darbų, rūpesčių ar studentiškų švenčių. Grojant tą natą man apsvaigo galva ir nukritau nuo scenos kaip pašautas. Juokingiausia tai, kad kūrinys vadinosi „Narsieji”, ir klausytojai galvojo, jog mano nugriuvimas buvo surežisuotas”, – su šypsena pasakojo muzikantas.
Reikia pinigų
Gitaristas Eugenijus Jonavičius prisipažino tik Džiazo katedroje išmokęs groti džiazą. „Atvykau studijuoti į Klaipėdą iš Telšių. Telšiuose niekas džiazo groti nemokė. Kai pamačiau Džiazo katedros kūrėjus, nesupratau, ką ir kaip jie groja, bet tai sukėlė dideles ambicijas pabandyti. Labai norėjau, veržiausi į džiazo studijas, sėkmingai jas baigiau ir iki šiol nenutraukiau šios veiklos. Džiazuoju visur ir visada.
Katedroje dėstantiems ir studijuojantiems žmonėms linkiu neprarasti entuziazmo. Bet linkiu ir pinigų katedrai bei universitetui. Jie reikalingi patalpų remontui, naujos technikos, atitinkančios europinius standartus, įsigijimui. Pagaliau maži pačių dėstytojų atlyginimai visiškai neatitinka aukštos jų kvalifikacijos, darbo stažo”, – kalbėjo gitaristas.
Jaunos džiazo vokalistės Aušra Smičiūtė ir Kristina Jatautaitė, įkūrusios ansamblį „Cappella A”, Džiazo katedrai linkėjo gyvuoti dar mažiausiai 30 metų. „Ir dar norime palinkėti tokių studentų, kurie ateitų studijuoti vardan idėjos, o ne dėl pinigų”, – sakė merginos.
Jų dėstytojas, Džiazo katedroje gimusios grupės „Studija” lyderis Steponas Januška tikino, kad džiazuoti moko koncertinė praktika ir gyvenimas.
„Tačiau Džiazo katedroje aš pats išmokau meilės džiazui ir šios muzikos abėcėlės. Linkiu katedrai ilgiausių metų, talentingų studentų. Linkiu, kad katedra nepasentų, netaptų sustabarėjusiu akademiniu dariniu, o išliktų gyva, besivystanti ir akumuliuojanti džiazo muzikos naujoves”, – sakė dainininkas.
Klaipėdai nereikalingi?
Tačiau pats Džiazo katedros įkūrėjas bei vadovas Pranciškus Narušis nesureikšmina Džiazo katedros Klaipėdoje atsiradimo fakto.
„Džiazo mokykla Klaipėdoje prasidėjo ne su katedros atsiradimu. Dar prieš nelaimingą karą šiame mieste skambėjo džiazas. 1938 m. mano tėvelis grojo džiazą lietuviškame Klaipėdos kariniame orkestre.
Man atrodo, kad groti džiazą išmokyti neįmanoma. Turi pats iš savęs groti. Sovietmečiu, kai Klaipėdoje gyveno A. Paltinas, Kultūros namuose vykdavo didžiuliai šokių vakarai, kuriuose estradinis orkestras grojo džiazo šokių muziką. Aš, tuomet dar jaunuolis, S. Šimkaus konservatorijos studentas, vos pramokęs groti saksofonu, jau grodavau su orkestru svingą. Nors manęs niekas nemokė, kaip groti džiazą.
Žinoma, gerai, kad Klaipėdoje atsirado Džiazo muzikos katedra, bet svarbiau, kad ji ir ateityje būtų, stiprėtų, kad Klaipėdos miesto vadovybė ir Kultūros ministerija pamąstytų apie profesionalaus džiazo orkestro atsiradimą Klaipėdoje. Dabar mūsų darbas eina perniek, Džiazo katedra bet kada gali užgesti, nes nėra tąsos. Talentingiausi mūsų absolventai išsibarsto po visą Lietuvą, užpildo įvairius kolektyvus, išvažiuoja į užsienį, nes Klaipėdai jie nereikalingi”, – iškėlė problemą P. Narušis.
Surengė koncertą
Džiazo katedros 25-metį jos kūrėjai, absolventai ir studentai paminėjo šventiniu koncertu Klaipėdos koncertų salėje.
Klausytojai turėjo progos pasiklausyti Džiazo muzikos katedros kūrėjų, dėstytojų P. Narušio, Sauliaus Šiaučiulio, R. Malinausko, S. Januškos, E. Jonavičiaus muzikavimo, šios katedros absolventų, susibūrusių į grupes „Studija”, „Spectrum”, „Doudi jazz band”, „Dixie band”, „Maestro”, „Cappella A”, taip pat R. Bagdono kvartetą „Jazz komfort” (koncerte dalyvavo trio. – Aut. past.) iš Panevėžio, Džiazo muzikos katedros studentų bigbendo ir solistų pasirodymų.
Jurga Petronytė