Prieš 10 metų darbo rinkos sąvoka buvo vartojama tik darbo biržose ir mokslo įstaigose. Šiandien ši sąvoka jau žinoma kiekvienam savarankiškam piliečiui. Moksleivis darbo rinka domisi pasirinkdamas profesiją, darbuotojas – ieškodamas patrauklios darbo vietos ar keldamas savo kompetenciją, darbdavys – norėdamas išlikti versle.
Vis dėlto, pasikeitus darbo rinkos situacijai iš perteklinės į nepriteklinę, labiausiai nukentėjo darbdaviai. Išaugusi migracija davė savo vaisius. Nors migracijos bumas, atrodytų, jau baigėsi (tenka apgailestauti, kad migracijos skaičių nėra – matyt, tai valstybės paslaptis) ir vis dažniau girdima nuomonė – „kiek čia gali darbuotojai vykti iš šalies, tuoj pradės visi grįžti” – tenka pripažinti esant kitaip. Jau antri metai mūsų bendrovė atlieka apklausas tarp Klaipėdos krašto moksleivių ir studentų. Tyrimo rezultatai rodo, kad norinčių išvykti į užsienį dirbti jaunų žmonių skaičius vis dar didesnis nei 50 proc. Iš to galime prognozuoti, kad darbo rinkoje situacija ir ateityje išliks sudėtinga. Be to, Lietuvą dažniausiai palieka energingas, iniciatyvus, aktyvus ir darbštus jaunimas.
Konkurencija
Anksčiau verslininkams tekdavo konkuruoti tik prekių ir paslaugų rinkoje, o dabar jau ir darbo. Iki šiol verslininkai, didelį dėmesį skyrę rinkodarai ir retas kuris žmogiškųjų išteklių valdymui, vis dažniau susiduria su darbuotojų verbavimu (perviliojimu). Netekusios darbuotojų bendrovės nebepajėgios aptarnauti užsakymų, o dėl didelės darbuotojų kaitos daug išlaidų patiria kokybei užtikrinti. Dar kurį laiką įmonės galės gyventi savo įvaizdžio sąskaita, tačiau, nesuvaldžiusios darbo jėgos praradimų ar darbuotojų kaitos, neišvengiamai praras savo pozicijas ir prekių bei paslaugų rinkoje.
Sprendimai
Problema sprendžiama dviem būdais: investuojant į technologijas arba investuojant į darbuotojus. Investavus į naujas technologijas, galima sėkmingai dirbti su mažesniu darbuotojų skaičiumi, o investavus į darbuotojus – darbuotojų kaitą sumažinti iki nulio. Tačiau geriausias yra kompleksinis sprendimas, ypač tuo atveju, kai naujiems technologiniams įrenginiams aptarnauti reikalingi aukštos kompetencijos specialistai, kurių darbo rinkoje yra labai mažai.
Dalis darbdavių mano, kad ateityje galima bus atsivežti darbuotojų iš Rytų. Deja, patiriami kaštai kol kas atvežtiems darbuotojams yra ne ką mažesni nei vietiniams. Be to, įvežtai darbo jėgai reikalingas sąlygas gali užtikrinti tik labai stambios įmonės. Tai vienintelė priežastis, kodėl metinis įvežamų darbuotojų skaičius neviršija kvotų…
Paprasti patarimai darbdaviams
Pagal statistiką, 85 proc. darbuotojų palieka savo bendrovę dėl tarpusavio santykių pablogėjimo (santykių tarp darbuotojų kolektyve, santykių tarp darbuotojo ir vadovo). Palikdamas bendrovę darbuotojas gali jums pateikti netikrą išėjimo priežastį, tokią kaip mažas atlygis. Todėl stengdamiesi išsaugoti savo darbuotojus:
1. užtikrinkite, kad tiesioginiai vadovai dažniau bendrautų su savo pavaldiniais individualiai, aiškintųsi kiekvieno darbuotojo problemas ir nuomones.
2. Sudarykite sąrašus darbuotojų, kurie yra jūsų įmonės turtas (tai darbuotojai, kuriuos pakeisti yra labai brangu), ir jiems skirkite išskirtinį dėmesį.
3. Analizuokite realias priežastis, kodėl bendrovę palieka darbuotojas.
4. Nuolat (kartą per metus) tirkite vidinį bendrovės klimatą.
5. Planuokite žmogiškuosius išteklius bent metams.
6. Ugdykite darbuotojų pamainą (organizuokite praktikos ir stažuočių vietas).
7. Rūpinkitės įmonės, kaip darbdavio įvaizdžio, formavimu rinkoje. Tai sumažins darbuotojų išlaikymo ir pritraukimo kaštus.
8. Nepamirškite, kad nuolat tobulėti (mokytis) reikia ne tik pavaldiniams, bet ir vadovams.
9. Darbas su personalu turi būti sistemingas, todėl planuokite.
10. Jeigu visam tam daryti nepakanka laiko, žinių ar kompetencijos kvieskitės į pagalbą specialistus.
Aras Mileška