Kaune jau daugiau kaip 10 procentų gyvenamojo ploto sudaro avariniai namai
Prieš keletą dešimtmečių Kaune buvo pastatyta apie 5100 daugiabučių namų, kuriems jau senokai reikia būtiniausio remonto. Ypač silpna bendrojo būsto vieta – susidėvėję stogai, kiaurai vėją košiančios sienos, iškrypę langai.
Gyventojai nepatenkinti
Pirmosios šildymo sąskaitos daug ką šokiruoja: kodėl taip brangiai reikia mokėti? Daugumos pirštai krypsta į šios paslaugos teikėją – monopolininkę „Kauno energijos” bendrovę. Miesto Savivaldybę, spaudą pasiekia daug gyventojų skundų dėl prasto šildymo. Ne viename laiške tvirtinama, kad temperatūra bute aukščiau 13-15 laipsnių nepakyla, o tai – higienos normų pažeidimas.
Ieškant gyventojų nepasitenkinimo priežasčių, gana dažnai „išlenda” nekokybiškas santechnikos įrengimų remontas, neapšiltintos sienos, nesprendžiami kiti daugiabučio namo bendri reikalai. Kaune, lyginant su Vilniumi ir net Klaipėda, yra dvigubai daugiau avarinių namų, o ir geresnių būklė sparčiai blogėja.
Specialistai tvirtina, kad pagalius į ratus kiša ir pačių gyventojų atsainus požiūris į bendrą turtą: privatizavau butą, kurį prižiūriu, tvarkausi ir daugiau nieko nenoriu žinoti. Šiais laikais jau patiems gyventojams reikia rūpintis, paremti lėšomis ir bendro naudojimo patalpas bei įrenginius.
Dalinė nuosavybė yra bendros namo konstrukcijos – pamatai, sienų perdengimai, stogas, balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys. O kur dar bendroji inžinerinė įranga, kurią sudaro namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir kiti tinklai, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai ir taip toliau, ir panašiai. Nuo viso šio ūkio priklauso namo techninė būklė ir tarnavimo trukmė. Tačiau gana dažnai įvyksta taip, kad šį brangų turtą nėra kam ūkiškai tvarkyti.
Neišsirinks patys – bus paskirta
Žmonės kartais skundžiasi namo komendanto ar bendrijos pirmininko, buhalterės aplaidumu, o gal net nusikaltimais, tačiau, kai „viską žinančiam” pačiam pasiūloma imtis iniciatyvos, tada žmogus dažniausiai traukiasi į kampą. Nesugebama net sušaukti gyventojų susirinkimą, kuriame teisėtai būtų galima „nuversti” nepatikimą namo valdžią.
Kaune yra tik apie 30 procentų daugiabučių namų, kurie išsirinkę savininkų bendrijas. Dalis iš jų dirba atmestinai. Todėl beveik 4000 neorganizuotų daugiabučių priežiūra rūpinasi Savivaldybės įmonės – „Santakos butų ūkis”, „Panemunės butų ūkis” su teritoriniu principu dirbančiomis butų ūkio tarnybomis ir Kauno savivaldybės butų įmone. Visi iš esmės dirba monopolinės veiklos sąlygomis, pačios tarnybos administruoja savo paslaugas, surenka lėšas, vertina darbų kokybę. O gyventojai, kurie šia veikla yra labiausiai suinteresuoti, lieka nuošaly, net negali kontroliuoti.
Kauno taryba, neišsikentusi vis blogėjančios butų ūkio padėties, šiemet pavasarį nusprendė, kad iki ateinančių metų liepos visiems „neorganizuotiems” namams tvarkyti reikia paskirti bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo įmones, kitaip sakant, administratorius, kurie pagal atitinkamus kriterijus būtų išrenkami konkursuose.
Sunku pasakyti, ar „iš viršaus” paskirti, dažniausiai tvarkomame name negyvenantys administratoriai, geriau dirbtų, negu gyventojų pačių išsirinkti bendrijų pirmininkai. Tokios reformos tikslas – sustabdyti spartų gyvenamojo fondo nykimą.
Paramos prioritetai
Dar vienas svarus argumentas, kad reikia kuo skubiau steigti daugiabučių namų savininkų bendrijas, – specialaus fondo parama. Šiemet Kaune buvo įkurta Daugiabučių namų savininkų bendrijos (DNSB) rėmimo fondo taryba, kurios sudėtyje yra Savivaldybės atstovai ir jau dirbančių namų bendrijų vadovai. Šio fondo pirmininkas E.Dzežulskis-Duonys „Kauno dienai” tvirtino, kad šiemet fondo žinioje yra 100000 litų, o paramos bendrijų atstovai prašė beveik triskart daugiau.
„Kam pirmiausia skirti paramą, remiamės tam tikrais prioritetais. Pavyzdžiui, namo remonto ūkiškumas, tikslingumas. Tačiau negalime nekreipti dėmesio, kokie žmonės ten gyvena. Aišku, kad parama pirmiausia skiriama ten, kur daugiau gyvena socialiai remtinų šeimų. Tie, kurie šiemet negaus paramos, galės jos tikėtis ateinančiais metais. Bendrijoms padengiama iki pusės išlaidų tik tada, kai dokumentais būna įrodomos jau faktiškai padarytos išlaidos. Kitaip sakant, pirma už savo lėšas reikia susiremontuoti, o tik po to tikėtis kompensacijos”, – sakė paramos fondo pirmininkas E.Dzežulskis-Duonys.
Neseniai įvykusiame DNSB fondo tarybos posėdyje buvo išanalizuoti keliasdešimties bendrijų prašymai. Parama paskirta pagal atlikto remonto tikslus. Pirmoje eilėje – techninių defektų, kurie kelia grėsmę namo ar atskirų jo konstrukcijų stabilumui, žmonių saugumui. Šiuo atveju sugrąžinama iki 50 procentų išlaidų. Antroje vietoje – namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimas ir energijos efektyvumo didinimas (iki 30 proc. išlaidų sumos). Nutarta padengti pusę sumos lėšų, skirtų už notarų paslaugas. Tačiau bus padengiama tik iki 30 proc. išlaidų, padarytų rengiant žemės sklypų detaliuosius planus. Tarybos nariai siūlė apmokėti visas bendrijos įregistravimo, vardo suteikimo išlaidas.
Mėginama pagudrauti
DNSB fondo tarybos nariai tikisi dar šiemet papildomai gauti lėšų, perskirstant Kauno miesto biudžeto išlaidas. Tarybos posėdis svarstys gruodžio pabaigoje, todėl naujų paraiškų apie šiemet atliktus darbus komisijoje dar laukiama iki gruodžio 23 dienos. Analizuojant jau pateiktas paraiškas, iš karto krenta į akis bendrijų noras visų pirma susiremontuoti stogus. Štai 324-oji bendrija užsidengė stogą, atnaujino tarp blokų esančias siūles, 154-oji – susiremontavo elektros skydinę.
E.Dzežulskis-Duonys pastebėjo, kad kai kurios bendrijos mėgino gudrauti. Pavyzdžiui, pristatė dokumentus apie praėjusių metų remonto išlaidas, nors rėmimo fondo įstatai reikalauja, kad remtinos tik 2005 metų išlaidos. Kai kurios bendrijos nurodo, kad name gyvena dauguma remtinų žmonių. Pavyzdžiui, vienos Savanorių prospekte įsikūrusios bendrijos name pasirodo gyvena 24 procentai pensininkų, 15 proc. – vienišų mamų, 9 proc. – invalidų ir 6 proc. – kitaip socialiai remtinų gyventojų. Fondo tarybos nariai nusprendė pagal galimybes apsilankyti pas remtinų bendrijų gyventojus.
Julius Lenčiauskas