Sanarių ligos – labiausiai paplitusios. Anot Klaipėdos ligoninės Traumatologijos departamento vadovo, ortopedo traumatologo Vidmanto Žegunio, nėra kitos tokios ligos, kuri taip dažnai paliestų kiekvieną gyventoją.
Daugiau ar mažiau sąnarius paskausta kiekvienam. Ne visiems dėl to tenka kreiptis į gydytojus. Kartais išsiverčiama be operacijos ir pakanka medikamentinio gydymo. Anot ortopedo traumatologo, sunku pasakyti, kuriai amžiaus grupei sąnarių ligos yra būdingiausios. Mat jomis serga ir vaikai, ir seneliai.
Iš pradžių simptomai gali pasireikšti nežymiai: savaitę paskaudėti ir praeiti, retas ir pas gydytoją spėja nueiti. Žmogus toliau gyvena visavertį gyvenimą, kol neatsiranda tam tikri simptomai: pradeda šlubuoti arba negali kartu su kitais sportuoti. Atlikus tyrimus paaškėja, ar tai įgimta liga, ar uždegimo pasekmė.
Kaulą, kaip ir širdį, gali ištikti infarktas, jei į jį nepatenka kraujo. Kaulas miršta, tačiau nors jis ir atrodo kietas bei nepaslankus, turi savybę atsistatyti. Kartais tai įvyksta nežinant ir pačiam žmogui. Pažeista kaulo dalis per kelias savaites atsistato, tik kartais ne tokios formos, kokia turėtų būti. V. Žegunis pacientams tuomet dažnai sako, kad kaip brokuota mašinos detalė, taip ir toks kaulas negali gerai tarnauti.
Jei liga diagnozuojama anksti, kol sąnarys dar ne visai susidėvėjęs, galima padėti medikamentais, rekomenduoti vengti kai kurių sporto šakų ar rinktis tam tikrą darbą, daryti mankštos pratimus, gerinančius sąnarių darbą.
Rekomendacijos ir vaistai ne visada gali padėti. Kartais sąnarį tenka keisti, nors, anot mediko, tai nėra pati geriausia išeitis.
Kada susirūpinti?
Pasak ortopedo traumatologo, susirūpinti sveikata ir užbėgti už akių rimtesniems susirgimams reikėtų aptikus sąnario pakitimas, skundžiantis skausmais ar sumažėjus judrumui. Tai esą pagrindiniai simptomai, kai metas kreiptis į gydytoją. Jei po nedidelės traumos nekamuoja stiprūs skausmai, jei jie netrukdo judėti ir praeina per tris dienas – nerimauti nereikėtų.
Maudžiančiais sanariais turėtų susirūpinti ir vadinamieji „sipnotikai”, kurie pagal skaudamus sąnarius nuspėja orų permainą. Anot V. Žegunio, tai pagrįsti skundai, nes aplinkui sąnarį yra kapsulė – tvirto audinio maišelis, pripildytas skysčio su neigiamu spaudimu. Keičiantis orams bei atmosferiniam spaudimui, vidinis skystis reaguoja į spaudimą.
Sveikatą stiprina ir įsitikinimas
Reklama keliskart per dieną bruka mums preparatus, padedančius atsikratyti sąnarių skausmo ar su tuo susijusių problemų. Anot mediko, tai labiau profilaktikos priemonė, padedanti ligos pradžioje ar laukiant sąnario keitimo operacijos nei išganingas gydymo būdas.
Ortopedo traumatologo nuomone, sveikatos pegerėjimui greičiausiai įtakos turi žmogaus įsitikinimas, nors neatmetama galimybė, kad atitinkamos medžiagos pamaitina sąnarį: sustiprina nematomus audinius, sąnarį sudarančius raiščius. Medikai ir patys profilaktikai rekomenduoja šiuos maisto papildus.
Tiesa, pasitaiko atvejų, kai pacientas su „sugriuvusiu” kelio sąnariu ketverius metus laukia eilės operuotis, sulaukia protezo ir paaiškėja, kad operuotis jis nebenori, nes per tą laiką gėrė maisto papildus ir pajuto pagerėjimą.
Protezo laukia kelerius metus
Per metus Klaipėdos ligoninės Traumatologijos departamente atliekama apie 400 klubo ir apie 200 kelio sąnarių protezavimo operacijų.
Departamento vadovas juokauja, kad įvairių tautybių pacientai kelio protezo operacijai ryžtasi skirtingai. Vokiečiai nusprendžia operuotis, kai slidėmis nebegali nusileisti sudėtinga kalnų trasa.
Lietuviai esą ne tokie ryžtingi – operuotis dažniausiai nusprendžia tada, kai nebegali paeiti. Tokią nuomonę neretai palaiko ir medikai, patariantys operuotis kraštutiniu atveju, kai pacientas jau nebegali pavaikščioti be lazdų.
Anot V. Žegunio, tokia nuomonė nėra teisinga, nes dažnai žmogus geria vaistus, nebegali dirbti įprastų darbų, o kartais – ir išeiti į lauką. Operuotis reikėtų tada, kai sveikatos būklė nebepatenkina įpastų žmogaus poreikių. Dabartinės technologijos ir po operacijos pacientui grąžina ankstesnį aktyvumą.
Tiesa, sąnario protezo operacijos tenka laukti kelerius metus. Per metus Lietuvoje tokių operacijų padaroma apie penkis tūkstančius, o laukiančiųjų eilėje – 28 tūkst.
Nenorintiems laukti ir išgalintiems protezą įsigyti patiems Ligonių kasos pusę protezo sumos vėliau kompensuoja. Anot mediko, kuo anksčiau pacientas bus operuotas, tuo bus geresnis rezultatas.
Ligonių kasos protezus įsigyja centralizuotai, atsižvelgdamos į laukiančiųjų eilėje pacientų skaičių ir į savo finansines galimybes. Nepaisant to, anot Traumatologijos departamento vadovo, daugiau nei 10 metų Lietuvoje egzistuojanti sąnarių protezavimo kompensavimo tvarka atrodo tobuliausia Baltijos šalyse.
Sandra Lukošiūtė