Kaip gydyti vėjaraupius, uostamiesčio medikai duoda skirtingus patarimus.
Viena klaipėdietė, kurios dukra prieš kelias dienas susirgo vėjaraupiais, kreipėsi į savo pediatrę. Ši paaiškino, kad pūsleles reikia tepti briliantine žaluma, penkias dienas vaiko nemaudyti ir nevesti į lauką.
„Pasakiau, jog esu girdėjusi, kad geriau būtų tepti pūsleles bespalviu niežulį nuimančiu tepalu. Juolab, kad dukra išberta taip, jog briliantine žaluma ją tektų kone visą nudažyti žaliai. Tačiau gydytoja patikino, kad vadinama „zelionkė” – geriausias variantas”, – pasakojo sergančiosios mama.
Briliantinė žaluma – nerekomenduojama
Klaipėdos I pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiojo gydytojo pavaduotos pediatrijai L. Girčienė nustebo, kad mieste dar yra gydytojų, siūlančių „tokį gydymo būdą”.
„Iš tiesų seniau pūslelės būdavo tepamos briliantine žaluma arba spiritu. Tačiau tai reiškia, kad pūsleles mes paprasčiausiai prideginame, o virusas dauginasi po šašu ir skverbiasi į gilesnius odos sluoksnius. Tokiu būdu vėliau lieka didesni randai, nors randų nuo šios ligos neturėtų likti apskritai”, – paaiškino gydytoja.
Naujasis gydymo būdas, kurį jau keletą metų rekomenduoja Pediatrijos centro infektologai – pūsleles tepti niežulį šalinančiais preparatais – fenistiliu arba psilobalzamu, galima gerti antihistamininius preparatus. Jeigu ligonis karščiuoja, rekomenduojama mažinti temperatūrą paracetamolio arba ibufeno preparatais. Ir kiekvieną dieną maudyti vaiką po dušu, nes maudymas šalina niežulį, dezinfekuoja. Tokiu būdu užkertamas kelias bakterinėms komplikacijoms, pūslelės nesupūliuoja.
Užkrečiama liga
Vėjaraupiai – užkrečiama liga, kurią sukelia virusas, priklausantis herpeso virusų grupei. Užsikrečiama oro lašeliniu būdu, kai sergantysis kosti, čiaudi.
Virusas patenka į viršutinių kvėpavimo takų gleivinę, po to į kraują ir išnešiojamas po visą organizmą. Praėjus inkubaciniam laikotarpiui, 11-21 dienai nuo užsikrėtimo, pradedama karščiuoti, jaučiamas bendras silpnumas, galvos skausmai, sumažėja apetitas, vėliau vandeningomis niežtinčiomis pūslelėmis išberia plaukuotąją galvos dalį, veidą, kūną, galūnes, burnos gleivinę. Beria apie 5 dienas.
Pasak L. Girčienės, vaikai kelias dienas prieš išberiant pasidaro neramūs, kartais pasireiškia kvėpavimo takų kataras. Tačiau karščiuoja ne visi – kai kurie vaikai tik išberiami.
Vėjaraupiais galima užsikrėsti ir tiesiogiai per odą, liečiant išbertas vietas. Aplinkiniams sergantis vėjaraupiais asmuo dar pavojingas penkias dienas po paskutinių bėrimų. Susidarius šašams nuo ligonio jau neužsikrečiama.
Pasak Klaipėdos visuomenės sveikatos centro gydytojos epidemiologės Rūtos Ščerbavičienės, persirgus vėjaraupiais imunitetas išlieka visam gyvenimui.
Gali komplikuotis
Šiandien vėjaraupiai jau nebelaikomi vaikiška ir nerimta infekcija. Liga gali komplikuotis odos ir minkštųjų audinių antrine bakterine infekcija, kepenų, plaučių bei galvos smegenų pažeidimu (encefalitu). Nors dažniausiai šia liga serga vaikai iki 10 metų, vėjaraupiais užsikrečia ir suaugusieji. Vyresnio amžiaus žmonės vėjaraupiais serga sunkiau, ligos komplikacijų jiems pasitaiko 25 kartus dažniau.
Klaipėdos VSC duomenimis, pastarąjį dešimtmetį Klaipėdos mieste vėjaraupiais kasmet sirgdavo iki 1,5 tūkstančio žmonių.
Per vienuolika šių metų mėnesių užregistruoti 683 vėjaraupių atvejai, iš jų 652 – vaikams iki 17 metų. Daugiausia sirgo ikimokyklines įstaigas lankantys vaikai – darželiuose užregistruoti 494 atvejai.
Keliuose miesto darželiuose šiuo metu paskelbtas vėjaraupių karantinas.
Pataria skiepytis
Pasak gydytojų, efektyvi profilaktikos priemonė nuo vėjaraupių yra skiepai (nuo 2002 metų į Lietuvos nacionalinį skiepų kalendorių įtraukti kaip rekomenduojamieji), tačiau uostamiestyje jie nėra populiarūs, gal todėl, kad už juos reikia mokėti.
L. Girčienės teigimu, nuo vėjaraupių jau galima skiepyti 13-15 mėnesių vaikus. Tas pats skiepas apsaugo ir nuo lytinių organų pūslelinės.
VSC duomenimis, šiais metais Klaipėdoje pasiskiepijo tik 100 žmonių.
Kad liga nebūtų platinama, tik pastebėjus ligos simptomus būtina kviestis gydytoją į namus, – akcentuoja R. Ščerbavičienė.
„Sergančio vaiko negalima vesti į ikimokyklinę vaikų įstaigą ar mokyklą, nes liga jis „apdovanos” savo draugus. Susirgusįjį reikia izoliuoti ir nuo kitų šeimos narių, ypač mažų vaikų. Patalpą, kurioje būna ligonis, reikia dažnai drėgnu būdu valyti ir vėdinti, dažnai plauti rankas. Reikėtų naudoti vienkartines nosines ir rankšluosčius, o jeigu tokios galimybės nėra, kuo dažniau juos keisti”, – sakė ji.
Pavojinga nėščiosioms
Ypač sergančiųjų vėjaraupiais turėtų saugotis nėščios moterys: virusas gali būti persileidimo, priešlaikinio gimdymo, negyvo vaisiaus gimimo, apsigimimų, pvz. galūnių deformacijos, akių ir centrinės nervų sistemos vystymosi sutrikimų priežastis.
Pasak L. Girčienės, kai šeimos narys, su kuriuo kontaktuoja besilaukianti moteris, suserga vėjaraupiais paskutinį nėštumo mėnesį, yra šansas, kad naujagimis gims jau sergantis vėjaraupiais. Taip pat, jei pati nėščioji suserga vėjaraupiais paskutinėmis nėštumo dienomis, yra labai didelė tikimybė, kad virusu užsikrės ir naujagimis.
Laima Švedaitė