Nekilnojamojo turto mokestis: spąstai tautai ar patiems rengėjams?

Projektas priimtas 2005 06 07. Šį užrašą galima pamatyti internete susiradus darbo partijos frakcijos atstovo Jono Liongino, Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pateiktame Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projekte. Ar finansų komitetas nepaskubėjo siūlydamas šį įstatymą tokį, koks jis yra dabar? Ar jis neprieštarauja sveikam protui, o dar ir įstatymams, ypač ES direktyvoms? Galiausiai, kaip jis paveiks smukųjį verslą ir socialiai pažeidžiamus piliečius?

Atrodytų, kad į pirmą klausimą galima būtų atsakyti „NE”, juk Vyriausybės ir Seimo teisininkai ne kartą ir ne du tikrino šį projektą. Tokio atsakymo ko gero ir tikėjosi įstatymo autoriai, naiviai manydami, jog visuomenė praris ir šį kartų kąsnį. Deja (ar ne), viskas įvyko kiek kitaip.

Vyriausybės atstovai nuolat teigė, jog šis mokestis bus taikomas tik tam nekilnojamam turtui, kuris naudojamas komercinei veiklai. Be to, buvo teigiama, jog iš esmės jis lies tik turtingesnius visuomenės sluoksnius. Tačiau įsigilinus į patį įstatymą darosi aišku, jog iš tiesų viskas bus kiek kitaip. Ne, Vyriausybės atstovai nemelavo, sakydami, jog šį mokestį iš esmės mokės turtingesni, paprasčiausiai buvo nutylėta apie tuos, gausesnius visuomenės sluoksnius bei šio mokesčio įtaką jiems. Iš tiesų – rengiamas (jau patvirtintas) Nekilnojamojo turto mokesčio projektas – skaudus smūgis visų pirma smulkiajam verslui. Kodėl?

Kaip jau minėjome, šį mokestį turės mokėti visi, kurie turimą nekilnojamą turtą naudoja komercinei veiklai. Skaičiuojant kiekybiškai, akivaizdu, jog daugiau pinigų sumokės stambūs verslininkai. Taip, iš neišmanymo arba turėdami interesų, turbūt skaičiavo ir projekto autoriai. Paprastai tokie tariami skaičiavimai teduoda tik apytikslį ir labai iškreipta kokybinį įvertinimą. Kaip tai suprasti? Stambus verslininkas savo kapitalą paprastai naudoja gana efektyviai t. y., jo turimas nekilnojamas turtas procentiškai paprastai uždirba jam daug daugiau pajamų nei smulkaus verslininko turtas. Dėl to, stambiam verslininkui nebus sunku susimokėti tą vieną procentą turto vertės, tačiau vos galą su galu suduriančiam smulkiajam verslininkui tai bus tolygu mirties (jo verslui) nuosprendžiui.

Tai iliustruoja paprastas pavyzdys – tarkime, kad prabangiame Vilniaus Žvėryno rajone, bet paprastame daugiabučio bute gyvena senutė, kuri vieną kambarį už 300 litų nuomoja studentui. Būsto (vieno iš pigesnių šiame rajone) vertė, tarkime, 300 000 litų. Per metus senolė gaus 3600 litų pajamų. Aišku, tai nedaug, bet, pridėjus dar ir pensiją, išlikti gyvai pakanka. Tačiau, nuo 2006 sausio 1 dienos, kai įsigalios minėtas įstatymas, senolė bus priversta papildomai sumokėti vieną procentą turto mokesčio – 3000 litų. Taigi, per metus ji, nuomodama kambarį, uždirbs tik 600 litų. Akivaizdu, jog senolė, norėdama išgyventi, bus priversta bent dvigubai pakelti kainas. Paklauskime savęs, kas šiuo metu dažniausiai nuomojasi būstus? Neilgai galvojant prieš akis iškyla jauni žmonės: studentai, jaunos šeimos, turinčios mažus vaikus. Daugelis jų, pakilus nuomos kainoms, bus nepajėgūs išsinuomoti būsto. Jų paklausa sumažės. Dėl to sumažės ir papildomą pragyvenimo šaltinį turinčių asmenų, o tai pablogins ir taip prastą socialinę šalies būklę. Ar tai yra geros valstybės socialinės politikos pavyzdys? Juo labiau keista kad tokius asocialius sprendimus siūlo socialdemokratų vyriausybė.

Pažvelkime į šią situaciją iš kitos pusės. Prieš tai prisiminkime, kodėl buvo atsisakyta taip vadinamo solidarumo mokesčio, skaičiuojamo nuo pajamų? Priežastis yra visiems gerai žinoma – ES teisės aktai draudžia mokestį skaičiuoti nuo pajamų. Pamąstykime, ar tarp nekilnojamojo turto ir pajamų mokesčio galima būtų dėti lygybės ženklą? Norint atsakyti į šį klausimą, reikėtų visų pirma atsakyti į klausimą, kas yra pajamų mokestis. Paprastai tariant, tai asmens mokama pinigų dalis nuo per mokestinį laikotarpį gautų pajamų. Gavai pajamas – mokėk, negavai pajamų – mokėti nereikia. O argi ne tuo pačiu, ES draudžiamu principu ketina veikti ir Nekilnojamojo turo mokestis? Taigi ir vėl jį mokėti turės tik tie kas gauna papildomų pajamų iš turto. Šis mokestis yra ne kas kita, kaip papildomai sumokamas pajamų mokestis, tik jau dabar, skaičiuojamas nuo turimo turto vertės. Matome akivaizdų ES teisės pažeidimą ir tuo pačiu Lietuvos teisėje nepripažįstamą dvigubą apmokestinimą, nes mokestį moka tik tie kam turtas neša pajamas, taigi tik tie kas ir taip jau sumokėjo pajamų mokestį.

Pasigirsta įvairių spekuliacijų, kad prezidentas pasirašys šį įstatymą, tačiau argi gali valstybės vadovas prieš savo rinkimus žadėjęs europietišką gerovę kiekvienuose namuose, priimto tokį socialiai neteisingą ir sveikam protui bei teisei prieštaraujantį įstatymą?

Chorst Klaus

Vidas Urbonavičius,

Naujosios viešosios vadybos fondas