Ar komisijos išvados padės pašalinti Vilniaus merą iš posto?

Partijų sveikatos patikrinimas

Algis Kašėta, Seimo Liberalų frakcijos seniūnas: – Pradėsiu nuo paties herojaus, arba antiherojaus. Manau, kad Seimo komisijos išvados Artūro Zuoko nuostatų niekaip nepakeis. Jam, be abejo, būtų geriau, jeigu tas tyrimas būtų įklimpęs arba sprendimas būtų buvęs kitoks. Tačiau, žinodamas jo veikimo taktiką, galiu pasakyti, kad jis vėl bandys šias išvadas panaudoti naujame karo su savo oponentais ir kritikais etape. Pagrindinis jo koziris tas, kad teisėsaugai neva yra daromas politinis spaudimas.

Tačiau šioje istorijoje yra ir pozityvus momentas – galų gale patys politikai turės labai aiškiai parodyti, ar Seime atstovaujamų politinių partijų lyderiai turi realią įtaką žemesnei savo partijų grandžiai. Pamatysime, ar partijos yra normalūs demokratiniai organizmai, ar vėžio smarkiai pažeisti ir pasiligoję dariniai, kuriems svarbiausia – ne ideologija, ne programos, ne tam tikra subordinacija, o interesai, ryšiai, pažintys ir iš to išplaukiantys kiti dalykai. Viena pagrindinių sąlygų, kad parlamento komisijos išvados sukeltų kokias nors pasekmes, yra ta, kad politinių partijų, kurios Seime parėmė tokį sprendimą, vadovai turėtų labai aiškiai ir ryžtingai išdėstyti savo poziciją atstovams Savivaldybėje.

Pirmiausiai tai bus rimtas testas socialdemokratams, nes labiausiai yra matomos tam tikros sąsajos tarp premjero ir Vilniaus mero. Ir dabar pačioje Savivaldybėje stipriausia sąjunga yra tarp šių dviejų iš pradžių oponavusių politinių jėgų – Liberalų ir centro sąjungos su A.Zuoku priešakyje ir socialdemokratų, vadovaujamų Gedimino Paviržio. Dviejų pagrindinių kandidatų į merus kova pavirto labai gražiu bendradarbiavimu, bet įtariu, kad ne vien tik miestelėnų labui. Matyt, buvo surasta labai daug kitų bendrų interesų.

Dabar Savivaldybėje nelabai jaučiamas politinis atstovavimas arba normalus opozicinis darbas. Tai greičiau klanų veikimas. Aš, atvirai pasakius, turiu tam tikrų nuogąstavimų dėl visos šios istorijos rezultatų ar pasekmių, nes kol kas nematau politinės valios iš socialdemokratų pusės, nematau, kad jie išties būtų pasirengę peržiūrėti savo politiką Savivaldybėje. Jeigu socialdemokratai ir toliau laikysis tokios pozicijos, jie išnyks iš sostinės politinio gyvenimo.

Socialdemokratai kelia sąlygą, jog prisidės prie A.Zuoko nušalinimo, jeigu jiems bus pažadėtas mero postas, tačiau tie patys liberalcentristai galėtų pasiūlyti naują priimtiną kandidatą į merus. Jie yra pati didžiausia frakcija Savivaldybėje ir pagal visus įprastus savivaldos valdžios modelius paprastai būtent didžiausia frakcija siūlo savo kandidatą. Man atrodo, kad ponas G.Paviržis šiuo metu nebūtų tinkama kandidatūra, nes jis irgi yra praradęs pasitikėjimą.

Savivaldybėse problemos sprendžiamos kitaip

Vytautas Bogušis, Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos narys:

– Reikia pripažinti, kad šios išvados yra neadekvačiai politizuotos. Visiems pabrėžiu, kad kaip egzistuoja žmogus kaip individas, taip yra ir savivalda su savo šventomis teisėmis. Seimas įsikišo ne į savo kompetencijos reikalus. Bet aš parlamentą suprantu. Jeigu Vilniaus meras iškėlė popieriuką ir dėl jo virto vienas garsiausių politikų, tai Zuokui dėl to turėjo paprasčiausiai keršyti. Tačiau mero pareigybė yra tik miesto Tarybos reikalas ir Tarybos kompetencija. Pagaliau yra miesto žmonės, kurie išrinko Savivaldybės Tarybą, o pastaroji – merą. Mano galva, taip turėtume žiūrėti į šį konfliktą – valstybiškai ir pilietiškai.

Apie savivaldybių problemas gerai žinau. Ten jos sprendžiamos truputį kitaip nei Seime. Ir jeigu parlamente dominuoja grynoji politika, tai savivaldybėse – komunalinė politika su konkrečių žmonių rūpesčiais. Tokiai politikavimo politikai ten kur kas mažiau laiko ir galimybių. Jeigu padarytume pjūvį per visą Lietuvą, tai pamatytume, koks koalicijų margumynas yra savivaldybėse, pavyzdžiui, socialdemokratai kai kur veikia išvien net su konservatoriais. Bet savivaldybėse vyrauja žmogiški santykiai ir ten nėra tokio politinio užsiangažavimo kaip Seime.

Seimo komisijos išvados pačios savaime neduoda tam tikro rezultato savivaldybėje ir neturi jokios įtakos tarybos frakcijoms. Bet, žinoma, jeigu centrinė valdžia, partijų vadovai duos kažkokius nurodymus, įsakymus, man sunku prognozuoti, kuo viskas baigsis. Čia – grynų gryniausia politika ir viskas priklausys tik nuo to, kokio lygio yra politinė subordinacija.

Darbo partijos atstovai pateikė įstatymo dėl tiesioginio valdymo savivaldybėse įvedimo pataisas. Jos dabar yra Savivaldybių reikalų komitete. Tai yra demonstratyvus spaudimas – jeigu nenuversite miesto mero, galime paleisti visą tarybą. Pagal dabar galiojantį įstatymą neišpasakytai sunku, tiesiog beveik neįmanoma tai padaryti. Todėl bandoma primesti įstatymo pataisas. Tai yra ne kas kita kaip spaudimas.

Interpeliacijai parašų gali pritrūkti

Darius Varanavičius, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, politologas:

– Seimo komisija paskelbė išvadas ir dabar pagrindinis šios istorijos herojaus vaidmuo yra arba tas išvadas priimti ir traktuoti civilizuotai, arba elgtis taip, kaip jis ką tik padarė – išvadino Seimą veikėjais, „kurie jį pavertė krokodilu“. Ponas Zuokas aiškiai parodė, kad nemano, jog jam turėtų būti taikomos demokratinio žaidimo taisyklės, ir jis, tikėtina, iki paskutiniųjų kausis už savo vietą Vilniaus miesto mero poste. Jeigu jo nepaveikė Prezidento raginimas, jis lygiai taip pat gali nereaguoti ir į Seimo komisijos išvadas. Iš tų išvadų, kurios normalioje demokratinėje valstybėje būtų traktuojamos kaip bet kokio veikėjo politinės karjeros pabaiga, ponas Zuokas bandys organizuoti ne gynybinę, o puolimo kampaniją. Jo visa politinė karjera yra pagrįsta būtent šiuo principu: jis niekada nesigina – jis puola.

Manau, kad jeigu daugelis Lietuvos partijų turėtų racionalią ir nuoseklią koalicinę politiką, tai yra, kad savivaldybėse jos vadovautųsi tomis pačiomis nuostatomis, kokiomis vadovaujasi ir nacionalinės politikos mastu Seime, tuomet tokios komisijos išvados, be abejo, Vilniaus miesto taryboje turėtų sutelkti potencialius Zuoko oponentus. Tačiau kaip matome, ne tik Vilniuje, bet ir kitose savivaldybėse dažniausiai būna sudaromos ne politinės, o interesų koalicijos. Todėl dar nėra aišku, kaip atskirų partijų atstovai miesto Savivaldybėje reaguos tiek į Seimo komisijos išvadas, tiek į savo partijų lyderių raginimus elgtis taip, o ne kitaip.

Kol kas, bent jau parašų interpeliacijai merui trūksta. Tikėtina, kad parašų ir nepavyks surinkti, nes tie interesai, arba tie veikėjai, kurie vadinami „Rubikono koalicija“, yra pakankamai galingi ir tokioje situacijoje paisoma anaiptol ne politinių dėsnių. Supraskime, kad problema yra ne tik pats meras. Kol nepasikeis visa miesto Taryba, nepasikeis ir situacija Vilniuje. Nes dabar akivaizdu, kad tos jėgos Vilniaus savivaldybėje, kurios pagal savo ideologiją ir programas turėtų būti didžiausios oponentės, sėkmingai dirba išvien. O tai reiškia, kad tas jėgas vienija kažkoks interesas.

* Skaičiai * faktai

* Praėjusį ketvirtadienį Seimas labai didele balsų dauguma (78 Seimo nariai už, 8 – prieš ir 2 susilaikė) pritarė Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadoms, kurios Vilniaus miesto merą ir liberalcentristų lyderį Artūrą Zuoką sutapatino su vadinamojoje bendrovės „Rubicon group“ „juodojoje“ buhalterijoje minimu paslaptinguoju „abonentu“. Parlamento tyrimas buvo pradėtas po to, kai žiniasklaidoje pasirodė pranešimai, jog verslininkai už jiems palankius sostinės savivaldybės sprendimus „abonentui“ mokėjo pinigus.

* „Aplinkybių visuma leidžia manyti, kad miesto meras A.Zuokas ir „juodojoje“ buhalterijoje bei telefono pokalbiuose minimas „abonentas“ yra vienas ir tas pats asmuo, glaudžiais ryšiais susijęs su įmonių grupe „Rubicon group“, – rašoma komisijos išvadose.

* Savo išvadose Seimo komisija taip pat konstatavo, kad Vilniaus miesto meras A.Zuokas ir galimai Vilniaus miesto mero pavaduotojas Gediminas Paviržis derybose dėl Lietuvos prekybos namų Maskvoje steigimo viršijo įgaliojimus ir protegavo bendrovę „Eksimeta“. Komisijos manymu, esant tokiai situacijai, sostinės meras turėtų trauktis iš užimamų pareigų.

* Vilniaus merui patekus į skandalą, Prezidentas Valdas Adamkus dar vasarą pareiškė juo nepasitikėjimą, tačiau A.Zuoko reakcijos nesulaukė – jis iki šiol vadovauja tiek sostinės savivaldybei, tiek liberalcentristų partijai. Dėl to partijoje net įvyko skilimas – dalis A.Zuoko oponentų buvo pašalinti iš partijos už vadovo kritiką, dalis – pasitraukė patys. Partijos atstovai Seime pasidalijo į dvi grupes – nuo liberalcentristų frakcijos atsiskyrė gausesnė Liberalų frakcija. Šiuo metu atsiskyrėliai ketina kurti naują politinę jėgą.

* Pats A.Zuokas atkakliai tvirtina neatsistatydinsiąs, o parlamentinės komisijos tyrimą ir jam nepalankias jo išvadas vadina „keršto akcija“. Pasak mero, jis susilaukė keršto po to, kai su juo į konfliktą įsivėlęs Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas buvo priverstas atsistatydinti dėl viešųjų ir privačių interesų supainiojimo.

Parengė Arūnas Ivaškevičius

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

3 komentarai į "Ar komisijos išvados padės pašalinti Vilniaus merą iš posto?"

  1. Ernestas Lukosevicius

    Algis Kaseta seniunas ir varo pries savo partija.
    Idomu ar tie zmones kurie AKaseta isrinko ir to skyriaus Liberalai ar labai patenkinti,kai ant ju vado dergia.
    Turbut labai daug gavo pinigu?
    Tik uz gerus pinigus taip galima ant savu…

  2. bonius

    A.Zuokas yra gabus vyras
    tai vidutinybės jį nori sužlu-
    gdyti.Aš tikiu ,kad Artūras
    anksčiau ar vėliau bus prem-jeras.Sekmės .

  3. Zuokui

    Kas jūsų manymu tas rubikoninis abonentas ?. Viešai deklaruokite savo per gyvenimą gautas pajamas ir turimą turtą. Tik be aferų, o teisingai deklaruokite. Paskui spec. tarnybos patikrins. Tada ir paaiškės, ar neturėjote „nedarbinių pajamų“. Tokias pajamas gauna įvairūs abonentai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.