Pasaulio pabaigos nuojauta – kaip antidepresantas

„Tyto alba” išleido dar vieną labiausiai šiuo metu skaitomos lietuvių rašytojos Jurgos Ivanauskaitės romaną „Miegančių drugelių tvirtovė”. Jau ir anksčiau aktyvia reakcija į socialines dienos aktualijas pasižymėjusi rašytoja šįsyk (regis, ne be leidėjų paramos) pasiekė savotišką rungtynių su laiku beletristikoje rekordą. Dienoraščio forma parašytas romanas prasideda visą pasaulį sukrėtusiu cunamiu Pietryčių Azijoje per praėjusias šv.Kalėdas ir baigiasi dabartinio advento pradžia, tai yra prieš porą savaičių, kai „Miegančių drugelių tvirtovė” pasiekė knygynus. Negana to, prostitucijos eksporto temai skirto romano pasirodymas kone diena dienon sutapo su modelių agentūromis prisidengusių sąvadautojų plataus masto areštais Lietuvoje. Taigi viskas kaip iš natų, ir galima prognozuoti, kad rašytojos populiarumas dėl šių aplinkybių turėtų tik dar labiau išaugti.

Vis dėlto dienos aktualijų vaikymasis nėra beletristikos pašaukimas – laimėjimai šioje rungtyje galbūt ir gali pakelti komercinius knygos reitingus, bet jie labai menkai tesusiję su pagrindiniais – estetiniais – literatūros tikslais. Kita vertus, argi prostitucijos tema – vienadienė aktualija?

J.Ivanauskaitės romano pagrindinė veikėja ir pasakotoja Monika, kurios pagrindinis užsiėmimas būti gero ir pasiturinčio plastinės chirurgijos specialisto Lino žmona. Didžiausias nuobodžiaujančios pusamžės damos gyvenimo paįvairinimo šaltinis – žiniasklaidos, pirmiausiai BBC, perduodamos žinios apie stichines gamtos ir kitokias viso pasaulio nelaimes. „Kam man šitų žinių reikia? Tam, kad pasijusčiau kaip erkė, kuri savo apgailėtinu vabzdišku sielvartėliu vienatvės krūmuose ilgai tykoja pasaulinio masto negandos, o paskui, progai pagaliau pasitaikius, įsisega į didžiulės bėdos kūną ir springdama pampsta svetimos nelaimės kraują”, – savikritiškai save vertina Monika.

Regis, nepasotinamas aštrių pojūčių geismas iš esmės ir paskatina Moniką laikinai priglausti savo namuose tris deportuotas prostitutes ir net įsijungti į jų reabilitacijos programą, tapti etatine socialine darbuotoja. Pasakojimas apie šio trejeto gyvenimo istorijas bei jų reabilitacijos peripetijos ir sudaro knygos pagrindą.

Tačiau nuobodžiaujančios snobės dienoraštyje reflektuojami skaudūs likimai, skaudi tema, aiman, įgauna tam skausmui neadekvatų, kiek paviršutinišką, konjunktūrinį, išgyvenimų registrą.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.