Naujausią režisieriaus Arūno Matelio dokumentinį filmą „Prieš parskrendant į Žemę” lydi tarptautinis pripažinimas ir sėkmė: dar prieš filmo premjerą Lietuvoje, Leipcige jis buvo apdovanotas „Auksiniu balandžiu”, o praėjusį savaitgalį Amsterdame – ir „Sidabriniu vilku”.
„Sidabrinis vilkas” atkeliauja į Geležinio vilko miestą”, – pajuokavo Vilniuje gyvenantis Arūnas Matelis, sužinojęs apie dar vieną apdovanojimą.
Lapkričio 24 – gruodžio 4 dienomis Amsterdame vykusiame tarptautiniame kino festivalyje dalyvavo 20 filmų iš 19 pasaulio valstybių. Į pirmąją „Prieš parskrendant į Žemę” peržiūrą sugužėjo būrys smalsuolių: pirmadienio pusiaudienį kino salė „City 5” buvo pilnutėlė. Olandiškoje aplinkoje režisierių morališkai palaikė ir keletas tautiečių.
Bendras A.Matelio kūrybinės grupės „Nominum” ir Vokietijos kino kompanijos „Tag/Traum”, didžiausio Vokietijos televizijos kanalo ZDF bei TV kanalo „Arte” filmas festivalio metu rodytas keturis kartus.
Apie gyvenimą mirties akivaizdoje
„Sidabrinis vilkas” – vienas pagrindinių tarptautinio Amsterdamo dokumentinio kino festivalio prizų už geriausią trumpametražį (30-60 minučių) dokumentinį filmą. Į jį pretendavo serbų režisieriaus ir rašytojo, Europos kino akademijos nario Gorano Radovanovičiaus filmas „Viščiukų rinkimai” („Pileci izbori”) ir rusų šiuolaikinio dokumentinio kino meistro Viktoro Kosakovskio filmas „Svyato”.
Penki tarptautinio Amsterdamo dokumentinio kino festivalio trumpametražio dokumentinio filmo žiuri nariai nusprendė, kad „Sidabrinio vilko” ir 10 tūkstančių eurų (34,5 tūkstančio litų) apdovanojimo vertas nesentimentalus 52 minučių leukemija sergančių vaikų portretas, „kurie sprendžia gyvenimo, o ne mirties klausimus”. Daugelio žiūrovų simpatijas pelnė besigydančiųjų Santariškių ligoninėje įnašas: vaikai įamžino savo aplinką ir patys save filmuodami su jiems palikta režisieriaus kamera.
„Tikiuosi, kad filmas bus suprastas ir leis pagalvoti apie būtį šiapus ir anapus ligoninės sienų, apie galimybę būti laimingam visur. Apie tai, kad žmogus yra labai stiprus”, – vylėsi Arūnas Matelis.
Menas gimsta iš meilės
Atrodo, režisieriaus viltys pasiteisino: pasibaigus pirmajai filmo „Prieš parskrendant į Žemę” peržiūrai Amsterdame, susigraudinusi olandė angliškai Arūnui Mateliui padėkojo už pasirinktą filmo temą. Šalia sėdėjusi moteriškė ne kartą braukė ašarą žiūrėdama, kaip žaidžia onkologinėmis ligomis sergantys vaikai, pamiršę visas savo negalias.
„Visada filmus dariau tik iš vidinio poreikio ir niekada neplanavau jokių sėkmių ar pripažinimo. To neįmanoma suplanuoti, net ir teoriškai. Jei būtų įmanoma, būtų tik labai populiarūs ir geri filmai, o blogų nebūtų. Filmai, menas gimsta ne iš išskaičiavimo, bet iš meilės”, – teigė Arūnas Matelis.
Svarbiausios – bendražmogiškos problemos
„Filmas iš tiesų sukrečia ir dar kartą priverčia susimąstyti. Nevalingai bandai sulyginti savo gyvenimą su filmo herojų ir suvoki, jog iš tiesų neturi jokios teisės skųstis blogu oru, mažu atlyginimu ar miego stoka. Visa tai tiesiog skamba juokingai”, – teigė LŽUŪ verslo vadybos doktorantas Saulius Buivys, šiuo metu gyvenantis Nyderlanduose.
„Tas keturkampis pastatas gražioje gamtoje… Toks paprastas, be jokio grožio, be jokių paveikslų , o vaikai kalba šypsodamiesi, optimistiškai ir labai protingai”, – įspūdžiais dalijosi ilgametė Olandijos lietuvių bendruomenės iždo tvarkytoja Arletė Šelenbach-Polet. Poniai Arletei įstrigo nuo lovų nuimtos antklodės, plikai nuskustos vaikų galvos ir seselių sušukimai rusų kalba.
Filme kalbama apie bendražmogiškas vertybes ir nagrinėjami klausimai, visais laikais aktualūs visose pasaulio šalyse. Todėl daugelis žiūrovų, nesvarbu, ar tai buvo olandai, ar lietuviai, įsitikinę, kad vaiko kova už gyvybę yra labai sukrečianti tema.
„Režisieriui pavyko ją labai puikiai atskleisti”, – įsitikinęs S.Buivys.
Milda Palilionytė