„Jau nebeturiu laiko”, – atsiduso 103 metų sulaukusi klaipėdietė, paprašyta per savo gimtadienį padainuoti.
Tik paskatinta su ilgaamže tame pačiame kambaryje „Carito” globos namuose gyvenančios Stasės Balčienės, šimtametė užtraukė: „Pragėriau žirgelį, ir kam man jo reik…”
„Jos labai gera atmintis. Ir jumoro jausmą dar tebeturi. Anądien ieškau jos protezų, niekur nerandu, o ji juokiasi, sako, kad už lovos užkišo…” – apie kambariokę pasakojo S. Balčienė.
Pati senolė sunkiai bendrauja, tačiau paklausta, ko norėtų per gimtadienį, prasitarė, kad labai norėtų išsimaudyti vonioje.
„Paprašysiu Dievo, gal išpildys. Visuomet paprašau…” – kalbėjo E. Markevičienė.
„Ji jau labai pavargo. Treti metai ant lovos guli. Naktimis prabundu, matau – žegnojasi, meldžiasi ir Dievo šaukiasi. Klausiu – ar skauda kas, bet ji nesiskundžia. Tyliai padejuoja. Labai gera moteris – mandagi, neturi jokių kaprizų. Viską valgo, o jei kas nepatinka – mažiau suvalgo. Ypač mėgsta jogurtą”, – pasakojo S. Balčienė.
E. Markevičienė kilusi iš Panevėžio. Į Klaipėdą atvyko 1949 metais. Užaugino 4 sūnus, kurie dažnai lanko mamą globos namuose.
„Jai reikia ypatingos priežiūros, todėl jai čia labai gerai. O sūnūs ir patys jau seniai pražilę. Bet mama labai rūpinasi. Vienas aprūpina globos namus bulvėmis, obuolių priveža”, – pasakojo S. Balčienė.
Nepaisant to, kad šimtametė globos namuose gerai prižiūrima, pasak S. Balčienės, ji vis užsimenanti, kad labai pasiilgo namų ir dar norėtų aplankyti vyro, kurį senolė palaidojo jau prieš 30 metų, kapą.
„Carito” globos namuose gyvena ir 109-erių metų sulaukusi Julija Ripinskaitė. Iš viso uostamiestyje šiuo metu gyvena 9 šimtamečiai. Prieš pora metų tokių ilgaamžių Klaipėdoje buvo 15.
Edita Užkuraitė