Tik tuomet, kai ūkiui ėmė grėsti nuostoliai dėl kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo, susirūpinta, kaip papildyti jos atsargas
Per pastaruosius metus į užsienį gyventi ir dirbti išvykus apie 300 tūkst. lietuvių pradėjo katastrofiškai trūkti kvalifikuotų specialistų. Kai kurioms įmonėms gali tekti užsidaryti, kelti gamybą į kitas šalis. Kol kas jos vilioja trūkstamus darbuotojus iš konkurentų ar bando įdarbinti specialistus iš kaimyninių valstybių, tačiau biurokratiniai barjerai stabdo šį procesą.
Tuo tarpu valdžios institucijos tik dabar susigriebė, kad net migracijos strategijos neturime.
Žada kreiptis į Vyriausybę
Kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas nesulaikomai auga. Ypač darbuotojų trūksta statybos, transporto sektoriuose, geležinkelio sistemoje, žemės ūkyje.
Trūksta tarptautinio gabenimo vairuotojų, kvalifikuotų mūrininkų, montuotojų, dujotiekio vamzdynų ir laivų korpusų suvirintojų, suvirinimo įrenginių operatorių. Medienos apdirbimo įmonė, veikianti Šalčininkų rajone, vien tik per pastarąjį pusmetį prarado 4 geriausius stalius. Nors jie uždirbdavo po 1,5 – 2 tūkst. litų, du išvyko į Norvegiją, kur gaus 4- 5 kartus didesnį atlyginimą. Kitus nuviliojo konkurentai, pasiūlę geresnes darbo sąlygas. Įmonės vadovai iki šiol neranda, kuo jų pakeisti, nors rajone didelis nedarbas, daugelis išgeriantys, tinginiai arba neturi reikiamos kvalifikacijos.
Pramonės atstovai kaltina valdžią, kad ji ne tik nesiima priemonių, galinčių padėti sustabdyti migraciją, bet dar ją ir skatina. Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ketina kreiptis į Vyriausybę ragindama susirūpinti vis daugiau problemų šalies pramonei ir ūkiui keliančia situacija. Kartu bus pateikti pasiūlymai, kaip sulaikyti išvykstančius į kitas šalis, skatinti juos grįžti.
Pramonininkų įsitikinimu, valstybės išlaikomos institucijos, tokios, kaip, pavyzdžiui, biurai „Eures”, veikiantys prie teritorinių darbo biržų, organizuoja migraciją iš Lietuvos. „Jie agituoja Lietuvos gyventojus vykti dirbti į kitas ES šalis, pateikia tik teigiamą informaciją apie tai, kas jų ten laukia”, – piktinasi Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Bronislovas Lubys.
LPK Verslo socialinės politikos koordinacinės tarybos pirmininkas Jonas Guzavičius kritikuoja, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, esant tokiam darbo jėgos deficitui Lietuvoje, labiau rūpinasi dar didesniu darbo jėgos mobilumu, palankesnių sąlygų Lietuvos piliečiams įsidarbinti svetur sudarymu, o ne tuo, kaip juos sulaikyti gimtinėje.
Per daug biurokratijos
„Bedarbių, kurie galėtų užimti išvykusiųjų vietą, yra, tačiau jie neturi reikiamos kvalifikacijos arba nenori dirbti – geriau gyventi iš darbo biržos mokamos pašalpos ir prisidurti darbuojantis nelegaliai”, – tikina B.Lubys. Dėl to dalis kaltės tenka valstybės politikai šioje srityje: darbo biržos per mažai rūpinasi nekvalifikuotų darbuotojų mokymu, motyvacijos dirbti didinimu, o tik moka išmokas.
Kita išeitis – importuoti darbuotojus iš kaimyninių valstybių. Tačiau verslo lyderiai skundžiasi, kad trukdo sudėtingos, ilgai trunkančios procedūros (kol gaunamas leidimas kitos valstybės piliečiui dirbti ir gyventi Lietuvoje, praeina daugiau nei pusmetis). Dėl to kai kuriems užsieniečiams praeina noras vykti pas mus ir jie išvažiuoja į kitas ES šalis. Per šiuos metus išduoti leidimai dirbti Lietuvoje tik 1,4 tūkst. užsienio piliečių. Daugiausiai jų atvyko iš Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos ir Rumunijos. Kai kurie specialistai atvyko į Lietuvą dirbti ir iš kitų ES šalių.
„Būtina supaprastinti procedūras. Statybos, remonto darbams turime įsileisti Moldovos, Baltarusijos, Ukrainos bendroves, kurios atvažiuos, pastatys ir išvažiuos. Šią galimybę jau sėkmingai išnaudoja Čekija, Slovakija, Lenkija, o mes bijome. Statybose jau tenka įdarbinti girtaujančius žmones, dėl to daugėja nelaimingų atsitikimų darbe”, – tikina B.Lubys.
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas stebisi, kad darbo birža, išduodama leidimą dirbti užsieniečiams, reikalauja nurodyti konkrečias pavardes. Būtų kur kas paprasčiau, jei paraišką būtų galima pateikti tam tikram darbuotojų skaičiui iš konkrečios šalies.
Dalį kaltės dėl darbuotojų migracijos prisiima ir verslo atstovai. LPK viceprezidentas Mykolas Aleliūnas teigia, kad didžioji dalis lietuvių migruoja ieškodami geresnio gyvenimo, nematydami perspektyvos Lietuvoje. „Darbdaviai turi prisidėti prie to, kad sukurtų sąlygas, skatinančias likti gimtinėje. Kitaip migracijos nesustabdysime ir po kelerių metų reikės parsivežti kokį milijoną turkų ar marokiečių”, – sako jis.
Neturime net strategijos
Prognozuojama, jog 2030 metais Europai trūks 20 milijonų darbuotojų. Todėl jau dabar reikia galvoti, kaip sukurti sąlygas darbo jėgai atvykti iš trečiųjų šalių, sako europarlamentarė Danutė Budreikaitė. Dabar iš Lietuvos į kitas ES šalis daugiausiai išvyksta kvalifikuoti specialistai, gydytojai, informacinių technologijų specialistai, kurie gali kurti aukštą pridedamąją vertę.
„Lietuva, kurioje dėl darbo jėgos trūkumo greitai gali pradėti bankrutuoti įmonės, joms gali tekti keltis į kitas valstybes, net neturi ilgalaikės migracijos strategijos. Neturime ir švietimo bei mokslo strategijos, o ekonominės plėtros strategija iki 2015 metų tokia pasenusi, kad joje net nekalbama apie narystę ES ir jos pasekmes”, – svarsto D.Budreikaitė.
Jos įsitikinimu, tik parengus šiuos dokumentus galime pradėti galvoti, ką daryti: atsivežti darbo jėgos iš trečiųjų šalių, kuriose dar yra nemaži jos rezervai, perorientuoti pramonę atsižvelgiant į konkurencinius iššūkius iš šalių, kur darbo jėga daug pigesnė, ar ieškoti kitų išeičių.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės sekretorius Rimantas Kairelis sutinka, kad migracijos problemomis susirūpinta per vėlai: „Didžiausias trūkumas – nėra kompleksinio koordinavimo. Turime modeliuoti situaciją kelerius metus į priekį, tam reikalinga vieninga strategija, kurios irgi neturime. Yra tik atskiri sprendimai atskirose srityse”.
Šis klausimas bus artimiausiu metu teikiamas svarstyti Vyriausybės strateginiame komitete. „Siūlysime sudaryti darbo grupę strategijai parengti. Joje turėtų atsirasti ne tik problemų įvertinimas, bet ir sprendimai situacijai pagerinti. Pamatėme, kad ji keičiasi labai sparčiai, turime į tai reaguoti”, – sako R.Kairelis. Jo teigimu, išeičių yra. Taip pat ir nepanaudotų rezervų.
Yra neišnaudotų galimybių
Ministerijos valstybės sekretoriaus įsitikinimu, Lietuva turi geriau išnaudoti darbo laiką. Seimo Europos komitete priimtas sprendimas mūsų šalyje neriboti darbo laiko. Kitos ES šalys siūlo ir viršvalandžiams netaikyti apribojimų. Tai taip pat mums būtų labai palankus sprendimas.
Kitas žingsnis – geriau panaudoti Lietuvos darbo jėgą. „Turiu galvoje neaktyvius žmones, kurie galėtų dirbti, bet neturi motyvacijos. Planuojame skatinti ekonomiškai darbdavius, kad įdarbintų daugiau žmonių su negalia, įvairių kitų grupių bedarbius”, – aiškina R.Kairelis.
Lietuvos darbo birža kitais metais žada didesnį dėmesį skirti bedarbių profesiniam mokymui – į įvairius kursus bus nukreipta apie 5 tūkst. asmenų, bus papildomai rengiama tų specialybių, kurių darbuotojus tenka importuoti, specialistų.
Pastangų laukiama ir iš darbdavių. Jie turės didinti minimalią algą, darbo užmokestį, gerinti darbo sąlygas – pavyzdžiui, iš dalies dengti paskolas, papildomai apdrausti. Estijoje nemažai studentų pragyvenimui paėmę paskolas, ypač būsimieji medikai, ir jų dalį dengia darbdaviai. Tai leidžia darbdaviui „prisirišti” absolventus nenaudojant prievartos.
„Keičiasi ir valstybės požiūris. Lietuva tapo atsargesnė spausdama kitas ES valstybes nuimti apribojimus darbo jėgos migracijai. Pamatėme, kad ir taip dideli darbo jėgos praradimai. Tad tegu lieka tas pereinamasis laikotarpis, kaip ir numatyta. Jei JAV panaikins vizų režimą, Lietuvos darbo rinkoje atsivers dar viena didžiulė praraja”, – svarsto ministerijos sekretorius.
Pagaliau susigriebta, kad reikia imtis priemonių, skatinančių sugrįžti išvykusius dirbti į kitas šalis. Po kelių ministerijos vadovybės apsilankymų Didžiojoje Britanijoje, kur dirba bene daugiausiai lietuvių, nuspręsta jiems pradėti reguliariai teikti informaciją, kaip keičiasi padėtis Lietuvoje, kokios sąlygos įsidarbinti pagal profesiją – rengiamas visas priemonių planas.
R.Kairelis mano, kad „Eures” biurai turėtų skelbti daugiau objektyvios informacijos apie svetur išvykusių dirbti laukiančias problemas: „Jie žmogus žinotų, kad, pavyzdžiui, jam teks gyventi viename kambaryje aštuoniese, valgyti antrarūšį maistą, negalės patenkinti kultūrinių poreikių, gal ir apsispręstų likti Lietuvoje”.
Dar yra ką tobulinti
Tačiau kad ir kokių priemonių imsimės, išvengti užsienio specialistų importo nepavyks. Pramonininkai piktinosi, kad ilgai trunka, kol gauna leidimą įdarbinti specialistą iš užsienio. Leidimus kitų šalių piliečiams dirbti Lietuvoje išduoda darbo birža.
Pasak Lietuvos darbo biržos Užsienio skyriaus vedėjos Lionginos Beinoravičienės, jie išduodami tik įvertinus situaciją darbo rinkoje, darbdavių interesus ir įsitikinus, kad mūsų šalyje tinkamo darbuotojo surasti tikrai neįmanoma. Pirmiausiai registruojama laisva darbo vieta ir tik į ją neatsiradus tinkamų kandidatų leidžiama darbuotoją kviestis iš užsienio.
„Įstojus į ES, procedūra tapo dvigubai ilgesnė, reikalavimai griežtesni. Turime išsiųsti paklausimus įvairioms institucijoms, kad įsitikintume, jog į Lietuvą atvyks žmogus, kuris nekels problemų. Be to, pagal ES nustatytą tvarką, pateikti prašymą užsienietis, norintis dirbti Lietuvoje (išskyrus ES šalių gyventojus) gali tik per mūsų konsulatą ar ambasadą savo šalyje”, – aiškina Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojas Dainius Paukštė.
Lietuvos darbo birža pateikė pasiūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kaip paspartinti ir palengvinti šį procesą. Išduodant laikiną leidimą dirbti Lietuvoje procedūrą būtų galima paspartinti kai kuriuose sektoriuose įvedus žaliąją kortelę.
Siūloma numatyti labai aiškią leidimų pratęsimo tvarką, nes dabar reikia teikti naują paraišką, suvienodinti leidimų dirbti ir gyventi Lietuvoje išdavimo terminą, įteisinti bendrą leidimą dirbti bei gyventi.
Giedrė Budvytienė