Mokyklos nelankančių vaikų skaičiaus augimą specialistai aiškina didėjančia lietuvių emigracija. Tačiau kiek moksleiviško amžiaus vaikų su tėvais išvyksta į užsienį, ar visiems svetur užtikrinama teisė į mokslą, Švietimo ir mokslo ministerija aiškinsis tik šiemet.
„Informaciją, kiek iš visų mokyklos nelankančių vaikų yra išvykę į užsienį, ar jie ten mokosi, renkame pakartotinai apklausdami savivaldybes”, – Eltai sakė Švietimo ir mokslo ministerijos Socialinės politikos departamento vyresnioji specialistė Aušra Birietienė.
Pasak jos, nuo 2002 metų mokyklos nelankančių vaikų skaičius dėl lietuvių emigracijos nuosekliai didėjo. 2002-aisiais į mokyklą neatėjo 550 vaikų, šiemet pasigesta jau 631 vaiko.
Tarp dažniausių mokyklos nelankymo priežasčių minimas nenoras mokytis. Šiemet dėl to į mokyklą teigė nevaikštantys 133 vaikai. 58 pripažino tingintys mokytis, 29 – neįveikiantys mokymo turinio.
Į mokyklą rugsėjį neatėjo 25 asocialių šeimų atžalos, 16 vaikų teigė nesimokantys, nes neleidžia tėvai, 15 mokyklos nelanko dėl to, kad valkatauja.
2005-aisiais nesimoko 97 neįgalūs vaikai. Tai yra tris kartus mažiau nei prieš penkerius metus.
„Šis faktas labiausiai mus džiugina”, – pabrėžė savivaldybių pateiktus duomenis apibendrinusi A. Birietienė. Palyginus mokyklos nelankančių neįgalių vaikų duomenis, matyti, kad nuo 1999 metų, kai nesimokė 309 vaikai su negalia, kiekvienais metais jų skaičius nuosekliai mažėjo iki 97 šiemet.
„Mokslas prieinamas vis daugiau neįgalių vaikų, nes šalyje diegiamos įvairiausios jų integracijos formos. Pas negalinčius vaikščioti mokytojai eina į namus, kitus stengiamasi integruoti į paprastas klases. Atsižvelgiant į negalios pobūdį, tokiems vaikams taikomi įvairiausi ugdymo būdai, metodai, mokymo turinį stengiamasi pritaikyti įvairių pajėgumų vaikams”, – sakė Švietimo ir mokslo ministerijos specialistė.
Tam, kad į pirmąją klasę ateitų visi mokyklinio amžiaus sulaukę vaikai, Lietuvoje vykdoma speciali valstybinė programa. Vis dėlto šiemet į mokyklas nesusirinko 60 turėjusių pradėti mokytis pirmaklasių. Tai 35 vaikais daugiau nei praėjusiais metais.
„Kad vaikai ateitų į mokyklas – atsakingos savivaldybės, kurios teritorijoje tas vaikas gyvena. Tai – įstatymo nuostata”, – pabrėžė A. Birietienė. Pasak specialistės, už mokyklas nelankančius vaikus savivaldybėse tiesiogiai atsakingi švietimo skyriai ir vaikų teisių apsaugos tarnybos.
Savivaldybių pateiktais duomenimis, dažniausiai mokyklos nelankančių vaikų pasigendama 5-8 klasėse.
„Ypač didelei rizikos grupei priklauso 6-7 klasių moksleiviai, kuriems daugiausiai dėmesio turėtų skirti socialiniai pedagogai, klasių auklėtojai”, – sakė A. Birietienė.
Mokymosi motyvacijos tyrimai parodė, jog dažniausiai pamokas praleidinėja ar iš viso į mokyklą paaugliai neina dėl to, kad taip siekia įtvirtinti savo nepriklausomybę. Kitos mokyklos nelankymo priežastys – neigiama draugų įtaka, blogi santykiai šeimoje, nesutarimai su bendraklasiais.
Net pusė tokio amžiaus berniukų ir kiek mažiau mergaičių pripažino konfliktuojantys su mokytojais. Palyginti su kitomis klasėmis, daugiausia 5-8 klasių moksleivių teigia mokyklos nelankantys dėl to, kad neįveikia mokymosi turinio.
Švietimo ir mokslo ministras Remigijus Motuzas yra sakęs, jog mokyklos nelankančių vaikų skaičius yra didesnis, nei rodo oficialūs duomenys. Tačiau A. Birietienės nuomone, netikėti savivaldybių pateiktais duomenimis nėra pagrindo.
2005-12-08 11:08