Sergamumas cukriniu diabetu visame pasaulyje įgauna neregėtą pagreitį, tapdamas tikra epidemija. Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos institutas skelbia susirūpinimą, kad mūsų šalyje ši liga per dažnai diagnozuojama pavėluotai, peraugusi į sudėtingas komplikacijas, nusinešančias vis daugiau gyvybių. Net labiausiai išsivysčiusiose valstybėse mirtingumas nuo cukrinio diabeto užima ketvirtą vietą. Lietuvoje net šeši iš dešimties sergančiųjų šia liga apie tai paprasčiausiai nežino. Medikų tikinimu, vyresni nei 45 metų asmenys, turintys šia liga sergančių giminaičių ir kenčiantys nuo nutukimo, tiesiog privalo atlikti reikiamus tyrimus ir sužinoti gliukozės kiekį savo kraujuje. Antraip žinia apie klastingą ligą gali būti ir pavėluota.
Serga, bet nežino
Cukrinis diabetas atsiranda palaipsniui, dažnai be jokių ryškių simptomų, ir liga nustatoma praėjus vidutiniškai 4-7 metams. Tad jei dažnam atrodo, kad cukrinis diabetas tikrai jo nepalies, kad tai svetima nelaimė, visai gali būti, jog šis „tylusis žudikas” jau atsėlino ir nepastebėtas vagia sveikatą.
Pasak Endokrinologijos instituto direktoriaus habil. dr. prof. Antano Norkaus, Lietuvoje šiuo metu sergančiųjų cukriniu diabetu užregistruota per 70 tūkstančių, nors manoma, kad jų yra bent tris kartus daugiau. Pasak jo, Europoje šia liga serga apie 30 mln. žmonių ir pastaruoju metu sergamumas diabetu tampa tikra epidemija: žmonija senėja, ją kamuoja nesiliaujantys stresai, nesustabdomai vystosi urbanizacija, šiuolaikinis žmogus mažai juda ir netinkamai maitinasi.
Jei 1985 m. visame pasaulyje cukriniu diabetu sirgo 30 mln.žmonių, tai šiandien šis skaičius viršija 190 mln. Pasaulinės Sveikatos Organizacijos skaičiavimais, 2025 m. cukriniu diabetu gali sirgti net 330 mln. visų planetos gyventojų. Nors diabetą žmonija atpažino prieš gerus 3 500 metų, iki šiol trūksta pačių paprasčiausių žinių, nuo ko ši liga prasideda, kaip vystosi ir kuo gali pasibaigti.
Pakenkia organams
„Mane troškino, naktimis vis bėgiojau šlapintis, organizme vyko kažkokie keisti reiškiniai” – taip dažnas galėtų apibūdinti pirmuosius simptomus, kurie galų gale atvedė prie negailestingos diagnozės – cukrinis diabetas.
Didžiausia problema, sunkinanti kovą su šia negailestinga liga, – nesavalaikis cukrinio diabeto diagnozavimas, lydimas galimų rimtų komplikacijų, kurių gydymas tampa sudėtingu ir kartinančiu žmogaus gyvenimą. A.Norkus sako, kad ne pats cukrinis diabetas, tačiau jo sukeltos komplikacijos tampa didžiule našta ne tik sergančiam žmogui, jo artimiesiems, bet ir valstybės biudžetui. Šios ligos profilaktikos priemonės, kontrolė ir gyvenimo kokybės palaikymas – tikrai ne tragedija, palyginti su tuo, kuo gali pasibaigti laiku nediagnozuota ir nesuvaldyta liga. Laiku nustatytas, kontroliuojamas ir tinkamai gydomas cukrinis diabetas leis žmogui jaustis sveikam ir darbingam.
Kaip cukrinio diabeto komplikacijos kasmet nustatoma 35-40 proc. inkstų pakenkimo atvejų. 2 proc. sergančiųjų antrojo tipo diabetu apanka, o 10 proc. – labai sutrinka regėjimas. Sergančiuosius šia liga du–keturis kartus dažniau nei kitus žmones kankina širdies ir kraujagyslių ligos.
Jei pažeidžiami nervai ir kraujagyslės, gali prireikti amputuoti kojas. Medikai tikina, kad beveik 50 proc. mūsų šalyje atliekamų galūnių amputacijų priežastis – cukrinis diabetas. Lietuvos diabeto asociacijos duomenimis, šios ligos pažeistoms pėdoms gydyti reikia 12 – 15 proc. visų sveikatos priežiūros išteklių. Protezavimas ir reabilitacija mūsų šalyje vienam pacientui kainuoja daugiau nei 10 tūkst.litų. Tačiau svarbiausia, kad net 6 proc. pacientų, kuriems buvo amputuotos galūnės, diabetas buvo diagnozuotas tik prieš atliekant amputaciją.
Svarbu laiku sužinoti
Gyvendami technologijų eroje, net kompiuterį reguliariai patikriname antivirusinėmis programomis, nes tai – įprasta profilaktinė priemonė. Tačiau pasirūpinti savo sveikata dažnas tikrai užmiršta. A.Norkus tikina, kad pats paprasčiausias kraujo tyrimas gali išsklaidyti visas abejones ir atsakyti į klausimą, ar organizme netūno „tylusis žudikas” – cukrinis diabetas.
„Egzistuoja tam tikros rizikos, kurias būtina įvertinti ir pasitikrinti kraują. Nuo vieno tyrimo gali priklausyti visas likęs žmogaus gyvenimas. Kalbant apie cukrinį diabetą, negali būti nė šnekos, kad nežinau ir ant širdies ramiau”, – sako profesorius.
Rizikuoja sunkiasvoriai
Cukrinis diabetas – tai lėtinė endokrininė liga, kurią sukelia organizmo insulino, sekrecijos ir periferinio veikimo sutrikimas. Pagrindinis „lakmuso popierėlis”- padidėjęs cukraus kiekis kraujuje. Anot medikų, apie pavojų susirgti 2-ojo tipo cukriniu diabetu turėtų susimąstyti asmenys, vyresni nei 45 metų ir ypač – turintys didelį antsvorį arba neįprastai padidėjusią liemens apimtį. Taip pat į rizikos grupę patenka tie, kurių artimiausi giminaičiai jau serga arba sirgo cukriniu diabetu, nes polinkis šiai ligai yra paveldimas. Be to, dėmesį reikėtų atkreipti turintiems padidėjusį kraujospūdį, cholesterolio kiekį, sergantiems širdies ligomis. Cukrinis diabetas gali grėsti ir moterims, gimdžiusioms naujagimius, sveriančius daugiau nei 4 kilogramus.
Ragina ir medikus
Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos institutas lapkričio mėnesį Lietuvoje pradėjo informacinę kampaniją „Pasitikrink cukrų – gyvenimas neapkars”, kurios tikslas – informuoti rizikos grupių pacientus apie gresiančius jiems pavojus ir paraginti juos atlikti nemokamus tyrimus, kad sužinotų gliukozės kiekį kraujuje. Akcijos iniciatoriai skatina ir šeimos gydytojus, poliklinikas, klinikas bei ambulatorijas pasiūlyti atlikti žmonėms nesudėtingus kraujo tyrimus ir išaiškinti, kokia klastinga liga yra cukrinis diabetas.
A.Norkus prisipažįsta, kad net labiausiai išsivysčiusiose Vakarų valstybėse cukrinis diabetas yra diagnozuojamas tik pusei visų sergančiųjų. „Nerealu tikėtis, kad pavyktų diagnozuoti cukrinį diabetą visiems juo sergantiems, tačiau bent jau dalis žmonių tikrai turi galimybę patys prisidėti prie savo gyvenimo kokybės ar net gyvybės išgelbėjimo”,- sako profesorius. Jis įsitikinęs, kad, Lietuvoje pagerinus ankstyvąją cukrinio diabeto diagnostiką ir laiku nustačius bent 50 proc. visų sergančiųjų šia liga, šalies sveikatos biudžetas per penkerius metus galėtų sutaupyti net 34,7 mln. litų, per dešimt metų – 118,2 mln. litų.
Tėja Jokimaitė