Klaipėdos nuotekos į marias teka periodiškai

Nors per antradienį įvykusią Klaipėdos nuotekų linijos avariją į Kuršių marias išsiliejo net keliasdešimt tūkstančių kubinių metrų nuotekų, aplinkosaugininkai šio incidento jokia ekologine katastrofa vadinti nelinkę.

Avarija buvo baigta likviduoti vakar popiet. Ji – jau 37-oji nuo linijos veikimo pradžios.

Beje, pastebėta, jog taršos galėjo būti ir mažiau, tačiau bendrovės „Klaipėdos vanduo“ kreipimasis į gyventojus ir prašymas nenaudoti daug vandens, idant būtų kuo mažiau nuotekų, davė atvirkštinį rezultatą.

Pasak bendrovės generalinio direktoriaus Leono Makūno, antradienį vakare vandens suvartota gal 10 proc. daugiau nei įprastai – gyventojai tikriausiai pylėsi jo atsargai.

37-a avarija

L. Makūno teigimu, antradienį 15 val. spaudiminės linijos, kuria nuotekos patenka į valymo įrenginius, vamzdis netoli „Draugystės“ geležinkelio trūko pakilus slėgiui jungiant antrąjį siurblį.

Likviduoti avarijos priežastį išvykta netrukus, o maždaug po valandos apie ją buvo informuotas ir uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius bei įvairios tarnybos. Darbai avarijos vietoje pradėti antradienį, apie 18 val.

Apie šeštą ryto vakar į gelžbetoninį vamzdį jau buvo įdėtas metalinis intarpas, vakarop vamzdžio sandarinimo darbai buvo baigti ir vėl paleisti siurbliai.

Avarijos metu į pievą ištekėjo apie 350 kubinių metrų nuotekų, iš kurių dalis pateko į Smeltalės upelį.

Prisipildžius rezervuarams, kuriuose buvo kauptos nuotekos, antradienį apie pusę aštuonių vakaro teko atidaryti avarinius išleidėjus ir jas išleisti į marias.

Per dvylika valandų nuo avarijos pradžios į marias ištekėjo apie 17 tūkst. kubinių metrų. Dieną nuotekos į marias tekėjo toliau.

Pasak L. Makūno, jų galėjo ištekėti dar per 10 tūkstančių kubinių metrų.

R. Taraškevičiaus teigimu, nuo linijos veikimo pradžios – maždaug 1980-ųjų – tai jau 37-ta avarija, tačiau ne pati didžiausia. Didžiulė problema yra ta, kad vamzdžiai parūdiję, dėl to juose atsiranda silpnų vietų. 1991-aisiais buvo įvykusios net devynios šios linijos avarijos. Paskutinioji buvo prieš ketverius metus.

Beje, į „Vakarų ekspresą“ kreipęsis vienas uostamiesčio gyventojas pranešė, jog teršalus jis esą pastebėjo dar pirmadienį, o antradienį pranešė aplinkosaugininkams. Tačiau, L. Makūno teigimu, vamzdis iš tiesų trūko tik antradienį 15 val., jokio pagrindo ką nors slėpti nesą.

„Galėjo kažkas būti su rezervine linija, kuri yra užkonservuota, pilna vandens“, – svarstė L. Makūnas.

Pasak jo, bendrovė sulaukė ir kelių gyventojų skundų, kad iš čiaupo bėga rudas dvokiantis vanduo, tačiau, net jei taip ir yra, su kanalizacijos avarija tai esą nesusiję.

Klos naują

Pasak L. Makūno, gelžbetoninis 1,2 metro skersmens vamzdis buvęs nekokybiškai pagamintas, todėl tokioms avarijoms bendrovė „Klaipėdos vanduo“ esanti pasirengusi kasdien. Jau yra parinktas ir rangovas – UAB „Hidrostatyba“ – kloti naujai spaudiminei linijai vietoje rezervinės. Darbus tikimasi baigti per metus ar pusantrų.

„Yra skirtas Europos Sąjungos finansavimas spaudiminės linijos rekonstrukcijai – ketinama iš dalies arba visiškai demontuoti antrąją liniją ir pakloti šiuolaikinę, kurios garantija – apie 50 metų darbo be avarijų“, – sakė L. Makūnas.

Šio projekto vertė – apie 16 mln. litų. Pasak L. Makūno, galbūt buvo galima 8 kilometrų ilgio linijos rekonstrukcijos imtis ir anksčiau, tačiau tuomet būtų likę nepadaryti kiti būtini darbai. O visą sumą, kurios reikėtų visiškai sutvarkyti uostamiesčio ūkiui, L. Makūnas teigė bijąs net įvardyti.

Gerti galima

Klaipėdos miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko Virginijaus Gailiaus teigimu, panika dėl vandentiekio vandens nereikalinga, jį galima gerti. Patarta nenaudoti tik šulinių vandens keturioms netoliese avarijos vietos gyvenančioms šeimoms. Joms dešimt dienų ketinama tiekti geriamą vandenį.

Taip pat dažniau bus tiriamas Vilhelmo kanalo vanduo – mikrobiologiniai tyrimai bus daromi kasdien, cheminiai – kas antrą dieną. Penkias savaites žadama tirti ir šulinių vandenį.

Teigiama, jog į Smeltalę ir marias patekusios nevalytos nuotekos žuvims nepakenks – dėl vyraujančio vėsaus ir lietingo oro vanduo greičiau atsiskiedžia, jame yra daugiau deguonies.

Pasak Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus Kęstučio Šiliausko, žala gamtai esanti minimali, aplinkai joks pavojus negresia.

„Nesąmonė, kad tai ekologinė katastrofa. Jokios problemos čia nėra“, – pabrėžė K. Šiliauskas.

Anot jo, Kaunas – dukart didesnis miestas už Klaipėdą esą kasdien išleidžia nevalytus vandenis.

Vis dėlto „Klaipėdos vanduo“ bus baudžiamas, tačiau baudos dydis dar neapskaičiuotas.

Pirko vandenį

Žiniasklaidai paskelbus apie avariją, antradienio vakarą uostamiesčio parduotuvėse suaktyvėjo prekyba geriamuoju vandeniu. Tiesa, šį reiškinį teigia pastebėjusios mažesnės maisto prekių parduotuvėlės.

Parduotuvės „Žemyna“ darbuotojų teigimu, antradienį vakare, vos tik sužinoję apie avariją, gyventojai puolė pirkti vandenį, netgi buvo išpirkti visi 5 litrų talpos buteliai. Vakar ryte pirkimas aprimo.

Vis dėlto parduotuvės „Kampas“ atstovų teigimu, daugiau vandens perkama buvo dar ir vakar – atėję žmonės nešdavosi po du ar tris plastmasinius butelius. Kai kurie gyventojai ateidavo vien tik nusipirkti vandens.

Pasak prekybos centrų tinklo „Iki“ atstovo spaudai Tomo Vaišvilos, nors ir ne drastiška, tačiau aktyvesnė nei paprastai prekyba geriamuoju vandeniu pastebėta pietinėje uostamiesčio dalyje.

Giedrė Norvilaitė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.