Paukščių gripas nebus baisus, kai jam gerai pasiruoši

„Beveik visos naujos užkrečiamosios žmonių ligos kilo iš gyvūnų”, pasakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Kazimieras Lukauskas tarpžinybiniame seminare, kuris antradienį vyko Valstybinėje visuomenės sveikatos priežiūros tarnyboje.
Jo tema – ,,Pasirengimo paukščių gripo protrūkiams ir gripo pandemijai situacija pasaulyje ir Lietuvoje. Tolesnis planavimo plėtojimas”. Seminare dalyvavo apskričių gydytojai, apskričių visuomenės sveikatos centrų direktoriai, vyriausieji epidemiologai ir šių centrų ryšiams su visuomene specialistai, pranešimus skaitė visuomenės sveikatos, veterinarijos specialistai, epidemiologai.
Seminaro tikslas – apibendrinti esamą situaciją šiais klausimais, įvertinti pasirengimo pandemijai planus, numatyti tolesnį jų tobulinimą, pristatyti neseniai vykusių tarptautinių pratybų rezultatus ir išvadas.
VVSPT direktorius Vytautas Bakasėnas apibūdino tris gripo viruso tipus, priminė didžiausių praėjusio šimtmečio gripo pandemijų istoriją. Pirmasis toks globalinis protrūkis, gavęs „ispaniškojo” gripo vardą, 1918 metais nusinešė iki 40 milijonų gyvybių, antroji „azijietiška” banga kilo 1957 m. ir pareikalavo milijono žmonių aukų, o 1968 metais per pasaulį praūžė mirtinas Honkongo virusas, nuo kurio mirė iki 4 milijonų žmonių. Pirmą kartą apie paukščių gripą užsiminta 1997 metais, kai gripo pandemija kilo vėlgi iš Honkongo. Pirmosios žmogaus aukos mutavęs paukščių gripas pareikalavo 2003 metų balandį Olandijoje, o tų pačių metų jo protrūkis užfiksuotas Danijoje, tiesa, be žmonių aukų.
Šiųmetė paukščių gripo banga iš Azijos išplito į Europą ir iš viso jau nusinešė 68 gyvybes, o infekuotųjų virusu H5N1 skaičius, naujausiais duomenimis, pasiekė 132.
V.Bakasėnas apibrėžė, kokios strategijos kovoje su gripo pandemija ir paukščių gripo grėsme imasi Pasaulio sveikatos organizacija, parengusi Gripo pandemijos planą, kokias priemones numačiusios nacionalinės ir lokalinės sveikatos įstaigos, kaip šie planai įgyvendinami ir kokias galima daryti šios veiklos išvadas.
Savo pranešime VMVT direktorius K.Lukauskas argumentavo tą įdomią frazę apie užkrečiamųjų ligų kilmę, apibūdindamas viruso H5N1 „gyvulinę”esmę. Jis sakė, kad nuo jo paprastai nugaišta apie 75 proc. 4-8 savaičių viščiukų, ir valstybės, jeigu jos nesiims priemonių kovai su paukščių gripu, patirs didžiulius ekonominius nuostolius. Šios priemonės buvo įvardintos lapkričio 9-ąją įvykusios konferencijos Ženevoje nutarimuose, už kuriuos balsavo ir šiame forume dalyvavę visuomenės sveikatos bei veterinarijos tarnybų atstovai.
K.Lukauskas pabrėžė, kad paukščių gripo grėsmė išlieka ir Lietuvoje, tačiau galimybių tinkamai pasiruošti jo protrūkiui pakanka. Atėjus žemai ši grėsmė tarsi sumažėjo, tačiau kas gali būti tikras, kad gegužės mėnesį, kai vėl atsinaujins paukščių migracija, su jais mirtinas virusas iš šiltų kraštų neatkeliaus ir į mūsų šalį…
Todėl jau dabar būtina imtis radikalių priemonių: drausti paukščių importą iš paukščių gripo šalių, riboti prekybą paukštiena ir gyvais paukščiais, kontroliuoti paukščių migraciją bei svarbiausias jų apsistojimo vietas, ypač prie vandenų, kur dažniausiai ir vyksta kontaktai su naminiais paukščiais. Neatidumas gali atnešti didelių nuostolių, ypač 10-čiai Lietuvoje esančių paukštynų, bet svarbiausias šių darbo tikslas – išsaugoti žmogaus gyvybę nuo mirtino viruso.
Seminare taip pat dalintasi VMVT patyrimu, informuojant visuomenę panašių krizinių situacijų metu, VVSPT specialistė Danutė Šidiškienė apibūdino komunikacijos priemones, rengiantis gripo pandemijai ir galimam paukščių gripo protrūkiui, po to vykusiose diskusijose akcentuota bendradarbiavimo tarp žinybų svarba, visuomenės organizacinis ir psichologinis paruošimas galimiems protrūkiams.