Šiuo metu deklaravusiems žemės ūkio naudmenas bei pasėlius ūkininkams jau turėtų būti išmokėta apie 50 procentų lėšų. Tačiau patikrinti, ar visi jas gauna teisėtai, praktiškai neįmanoma. Specialistų teigimu, tikimybė, kad bus patikrinta, gana menka, o ir patikrinus, netenkama tik išmokos – jokios kitokios baudos negresia. Tai, kad rajone yra nemažai nedirbamos žemės, patvirtino ir Žemės ūkio rūmų organizatorius savivaldai bei Lietuvos ūkininkų sąjungos Panevėžio skyriaus vadovas Albinas Jacevičius. Tačiau ne visi ją deklaruoja.
Rasta neatitikimų
Žemės ūkio ministerijos prašymu šiemet deklaruotus žemės plotus tikrino ne tiktai Nacionalinės mokėjimo agentūros specialistai, bet ir savivaldybių žemės ūkio skyriai. Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto Antano Berežanskio teigimu, rajone turėjo būti patikrinta ne daugiau kaip 10 procentų deklaruotos žemės, o duomenys ministerijai turėjo būti pateikti iki spalio 1 dienos.
Panevėžio rajone buvo atrinkti 656 subjektai, o patikrinus rasti 144 neatitikimai gerai agrarinei būklei.
„Priežasčių, kodėl taip yra, mes nesiaiškinome. Mums buvo svarbiausia, kad pievos, ganyklos nenušienautos, nenuganytos, apžėlę kiečiais”, – kalbėjo A.Berežanskis.
Jo teigimu, pažeidimų rasta įvairiose vietose, tačiau išskyrė, kad arčiau miesto žemė daugiau dirbama.
Nėra jokių svertų
Nacionalinės mokėjimo agentūros Kontrolės departamento Panevėžio skyriaus vedėjo Laimundo Vaičiulėno teigimu, tikrintojai randa daug nedirbamos, apleistos žemės. Be to, savivaldybių darbuotojai taip pat išaiškino nemažai galimų pažeidimų, kuriuos dabar tikrina Nacionalinė mokėjimo agentūra.
„Sankcijos tokios žemės savininkams yra. Jos priklauso nuo agrarinės būklės, žemės ploto. Tačiau rizikuojama tik netekti visos arba dalies išmokų, realių baudų kol kas nėra”, – sakė L.Vaičiulėnas.
Daugiausia problemų kelia tie žmonės, kurie deklaruoja visai nedirbamas žemes. Dažniausiai, jo manymu, taip elgiamasi dėl išmokų.
„Daugiausia problemų kelia didmiesčių – Vilniaus, Kauno – gyventojai. Paveldėję žemę gal nesuprato taisyklių, o gal tyčia nedirba žemės, bet ją deklaruoja dėl išmokų. Sukčiavimui tai geras dalykas. Jei nepaklius į patikrą, praslįs, o tikrinama realiai kiek daugiau nei 5 procentai deklaruotos žemės”, – sakė jis.
L.Vaičiulėno teigimu, prevencijos priemone būtų galima laikyti seniūnijų darbuotojus, tačiau tai realiai neįgyvendinama.
„Būtų galima pasitelkti seniūnijų darbuotojus, kurie geriausiai žino situaciją. Prasidėjus deklaravimui, būtų galima kai kuriems neleisti deklaruoti. Bet nereikia pamiršti, kad deklaravimas prasideda anksti pavasarį, kartais nebūna net nutirpęs sniegas. Žemės savininkas ateina deklaruoti ir sako, kad nupjaus žolę iki liepos 1 dienos, tad seniūnijos darbuotojas neturi ką daryti. Nėra jokių svertų”, – aiškino L.Vaičiulėnas.
Negavę išmokų dar tikrinami
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kontrolės departamento Panevėžio skyriaus vedėjo pavaduotojas Aidas Vešiota teigė, kad 50 procentų išmokų jau turėtų būti pervesta ūkininkams. Tačiau šiemet, kaip ir pernai, tikriausiai nebebus siuntinėjami apie tai pranešantys laiškai.
„Kaip bus realiai, neaišku, tačiau kalbama, kad laiškai bus siuntinėjami tik tiems, kuriems dėl pažeidimų buvo sumažintos išmokos. Be to, jiems bus suteikta galimybė pasiaiškinti. Būna juk visokių priežasčių – ne ten įbraižė plotą ir pan.”, – kalbėjo A.Vešiota.
Tačiau tiems, kurių deklaruota žemė kelia neaiškumų arba jų nuosavybė pateko į rajono savivaldybės darbuotojų akiratį ir bus dar kartą tikrinama, dar neturėtų būti gavę išmokų.
Atsigręžia kitu galu
Tai, kad rajone yra nemažai nedirbamos žemės, patvirtino ir Žemės ūkio rūmų organizatorius savivaldai bei Lietuvos ūkininkų sąjungos Panevėžio skyriaus vadovas Albinas Jacevičius. Tačiau ne visi ją deklaruoja.
„Dažniausiai tokia žemė būna paveldėta. Savininkai yra miesto žmonės ir ūkinės veiklos vystyti nesiruošia. Neretai jie ir gyvena toli nuo žemės”, – aiškino A.Jacevičius.
Jo manymu, yra visokių žmonių – vieni, norėdami gauti pajamų, žemę klaidingai deklaruoja, kiti nieko nedaro, o duoda žeme naudotis ūkininkams, treti nori kam nors perleisti žemę naudotis, tačiau neranda kam.
„Jei žemė derlinga, geroje vietoje, dėl jos problemų beveik nėra. Tačiau yra nemažai žemės pamiškėse, atkampiose vietose, kur reikalingos papildomos investicijos, o derliumi negalima pasigirti”, – sakė jis.
Ūkininkų lyderis priminė, kad deklaruojant nedirbamą žemę, ne tik apgaudinėjama – nukenčia ir rimtai ūkininkaujantys asmenys.
„Situacija atsigręžia antru galu. Lietuvai Briuselis yra suteikęs tam tikrą kvotą, tačiau realiai lietuviai deklaruoja daugiau nei kvota. Vadinasi, išmokos yra proporcingai mažinamos visiems. Rimtai dirbančiam ūkininkui tai nuostolis”, – aiškino A.Jacevičius.
Jis prisiminė, kad dėl žemės nedirbimo prieš dešimtmetį yra nubaudęs vieną asmenį 50 litų bauda. Tuo metu galioję įstatymai tai leido.
„Į mane kreipėsi aplinkiniai ūkininkai. Jų žemė buvo teršiama piktžolių sėklomis, jie buvo priversti nuolat naudoti daugiau chemikalų”, – prisiminė A.Jacevičius.
Daiva Savickienė