Prieš penkerius metus privatizuotos naftos gavybos ir žvalgybos bendrovės „Geonafta” savininkas UAB „Naftos gavyba” šiemet baigė vykdyti privatizavimo konkurso reikalavimus.
2000 metų vasarą įvykusį tarptautinį AB „Geonafta” privatizavimo konkursą laimėjusi įmonė „Naftos gavyba” už 80,94 proc. šios bendrovės akcijų paketą valstybei sumokėjo 52 mln. litų ir įsipareigojo per 5 metus investuoti dar 56 mln. litų.
Per 2000-2005 metus kelis kartus įvykusiose emisijose „Naftos gavyba” įsigijo „Geonaftos” akcijų už 56 mln. litų. Pasak bendrovės „Geonafta” generalinio direktoriaus Antano Jaso, visi šie pinigai išleisti gavybai plėsti esamuose telkiniuose bei naujiems ištekliams ieškoti ir panaudoti.
„Geonafta” pasiryžusi ir ateityje investuoti lėšas į naftos gavybą, tačiau investicijų dydis priklausys nuo to, ar bus skelbiami konkursai naujoms licencijoms gauti”, – sakė A. Jasas.
115 mln. litų mokesčių
Visą naftą šalyje išgauna keturios bendrovės, kurių valdyme dalyvauja „Geonafta”. Ji valdo po 50 proc. įmonių „Minijos nafta”, „Genčių nafta” bei „Manifoldas” akcijų.
Naftos gavyba – brangiai kainuojantis verslas. Milijoninės lėšos investuojamos į naftos paiešką ir žvalgymą. Per laikotarpį po privatizacijos visos naftos įmonės kartu į naftos paieškas, žvalgybą bei gavybą investavo per 310 mln. litų. Vien naftos išteklių mokesčio per minėtą laikotarpį naftos bendrovės sumokėjo beveik 290 mln. litų.
Nuo 2000 metų liepos iki 2005 metų lapkričio „Geonafta” į valstybės biudžetą sumokėjo 115 mln. litų mokesčių.
Investuoja į darbuotojus
Privatizuojant „Geonaftą” pirkėjas įsipareigojo trejus metus išlaikyti ne mažiau 70 proc. darbuotojų. Šį reikalavimą „Naftos gavyba” įvykdė su kaupu – šių metų lapkritį „Geonaftoje” dirbo 177 darbuotojai – tik 17 proc. mažiau negu 2000 metų birželį – 213.
Pasak A. Jaso, darbuotojų skaičius daugiausiai keitėsi dėl to, kad kai kurie išėjo į pensiją ar pakeitė darbo vietas. „Geonafta” nuolatos ieško naftos geologijos specialistų, skiria lėšų jiems apmokyti. Kiekvienais metais įmonė tam išleidžia iki 100 tūkst. litų. Per penkerius metus po privatizacijos tam išleista jau beveik pusė milijono litų. Didžioji dalis lėšų, skirtų personalui apmokyti skirta geologams, gavybos bei gręžimo specialistams.
„Per palyginti trumpą laiką sugebėjome išsiauginti aukštos kvalifikacijos naftos specialistų ne tik sau, bet ir kitoms Lietuvos naftos įmonėms”, – sakė A. Jasas.
Šiuo metu Lietuvoje nafta išgaunama naudojant pačias moderniausias technologijas. „Geonafta” buvo ir yra vienintelė Lietuvos bendrovė, turinti mobilias gręžimo stakles ir savo jėgomis vykdanti gilųjį gręžimą naftai ieškoti ir žvalgyti.
„Geonafta” skiria nemažai lėšų labdarai ir paramai. Skiriant paramą prioritetas teikiamas vaikams, seneliams, neįgaliesiems. Tam nuo 2000 liepos skirta daugiau negu 1,5 mln. litų. „Geonafta” nuolatos remia Laugalių pensioną bei Šilalės rajone esančius Kaltinėnų parapijos senelių globos namus.
Rūpinasi aplinkosauga
Palyginti su kitomis naftą išgaunančiomis valstybėmis, Lietuvos naftos gavybos įmonės itin daug dėmesio skiria aplinkosaugai.
„Daugeliui naftos gavyba asocijuosi su tuo, kad teritorija būna užteršta, aplink gavybos bokštelius neauga jokia žaluma, nes viskas persisunkę nafta. Taip yra kai kuriose šalyse, tačiau Lietuvos naftos verslovės atrodo visai kitaip – aplinkui žaliuoja žolė, auga medžiai. Mūsų darbuotojai šalia telkinių yra pastebėję net putpelių – jautrių aplinkos taršai paukščių”, – sakė A. Jasas.
Pasak jo, taip yra dėl griežtų ekologijos standartų laikymosi – naftos gavybos aikštelėse naudojama uždara skysčių apytakos, naftos atskyrimo bei sukaupimo ir naftos pakrovimo realizacijai sistema. Atskirtas nuo naftos sūrus vanduo grąžinamas atgal į sluoksnius specialiai tam paruoštame gręžinyje. Todėl nė lašo naftos ar sūraus vandens nepatenka į aplinką. Įtakai aplinkai įvertinti visose naftos gavybos aikštelėse ir aplink jas nuolatos vykdomas požeminio ir paviršinio vandens monitoringas. Seismožvalgybos darbai pažeidžiamuose žemės plotuose ir miškuose vykdomi nenaudojant sunkiųjų specialiojo transporto priemonių.
Naftininkai pastebi, kad visuomenėje dar yra jaučiama nepagrįsta baimė, kad orą gali teršti naftos gavybos teritorijose degantys dujų fakelai.
„Baimėms nėra pagrindo, nes nuolat atliekamas aplinkosaugos monitoringas. Reali aplinkos tarša yra itin maža – nepalyginsi su automobilių, gamyklų keliama tarša”, – sakė A. Jasas.
Be to, ir ši tarša nuolat mažinama – dujos deginamos elektros generatoriuje, vandens šildymo katiluose. Tai dar labiau mažina taršą. Beje, „Geonafta” pirmoji Lietuvoje įsigijo generatorių ir pradėjo naudoti dujas elektrai gaminti, kuri naudojama gamybos reikmėms.
„Deja, su mūsų nafta išgaunami dujų kiekiai yra tokie maži, kad daugeliu atvejų jų panaudojimas ekonomiškai neatsiperka”, – sakė A. Jasas.
Naftininkai atlieka svarbius tyrimus ir kitose aplinkosaugai svarbiose srityse. Gana toli pasistūmėta tiriant geoterminės, žemės gelmių energijos panaudojimo galimybes. Ją galima naudoti šildant miestus, kitiems tikslams.
„Geonafta”, eksploatuodama gamtos išteklius, siekia juos naudoti kompleksiškai, mažinti įtaką aplinkai, naudoja ekologiškas technologijas.
Vykdo projektus užsienyje
„Geonafta” vis dažniau domisi investiciniais projektais užsienyje. Tokių bendrovės žingsnių priežastis – senkantys naftos ištekliai Lietuvoje.
Neseniai „Geonaftos” dukterinė įmonė Kazachstane „Naftainvest” pateikė paraišką dalyvauti konkurse naftos paieškos ir gavybos darbams Aktiubinsko srityje.
Šio konkurso naftos paieškos plotas Aktiubinsko srityje apima daugiau kaip 3 tūkst. kv. km. Pagal ekspertų prognozes, šiame plote gali būti atrasta iki 2 mln. tonų naftos.
„Geonafta” pernai buvo pasirašiusi sutartį su viena Rusijos Kalmukijos srities įmone, pagal kurią Lietuvos įmonė ketino tapti Kečenerovo licencinio ploto naftos darbų operatore. Buvo tiriamos galimybės dalyvauti naftos paieškų darbuose ir Vengrijoje, tačiau šių planų atsisakyta dėl per didelės projekto geologinės rizikos.
Šiais metais „Geonafta” pradėjo vykdyti naftos paieškas Plungės licencinėje zonoje ir tikisi surasti naują telkinį. Bendrovė prie Rietavo baigia rengti naftos telkinio paieškų aikštelę.
Pasak A. Jaso, ar prie Rietavo bus išgaunama naftos, turėtų paaiškėti iki šių metų pabaigos. Tada ir bus sprendžiama, ar įmonei verta statyti naftos gavybos įrangą.
„Geonaftos” praeitis ir dabartis
Naftai ieškoti ir žvalgyti Lietuvoje 1964 metais buvo įkurta „Naftos žvalgybos ekspedicija”, kuri 1991 metais reorganizuota į Gargždų valstybinę naftos geologinę įmonę, o nuo 1995 metų įregistruota kaip AB „Geonafta”.
Iki 1993 metų bendrovė buvo vienintelė Lietuvos įmonė, atliekanti naftingų struktūrų paieškas ir žvalgybą, atrastų naftos telkinių išteklių įvertinimą bei vykdanti bandomąją naftos gavybą.
1993-1995 metais naftos žvalgyti, ieškoti ir gauti sukurtos bendros su užsienio bendrovėmis įmonės – UAB „Genčių nafta” ir UAB „Minijos nafta”. 1998 m. įsteigta bendrovė „Manifoldas”. „Geonafta” valdo po 50 proc. šių įmonių akcijų.
Iki 2004-ųjų „Geonafta” atliko daugiau kaip 20 tūkst. kilometrų seisminių profilių, išgręžė per 400 giliųjų gręžinių (parametrinių, struktūrinių, paieškinių, žvalgybinių), surado 15 naftos telkinių pagrindiniame naftingame kambro horizonte ir keturis perspektyviuose silūro ir ordoviko horizontuose, išryškino daugiau nei 20 perspektyvių struktūrų.
Pastaruoju metu „Geonafta” bendradarbiauja su daugeliu geologijos srityje dirbančių mokslinių ir gamybinių įstaigų. Įmonės partneriais Lietuvoje yra Lietuvos geologijos tarnyba, Lietuvos geologijos institutas, Vilniaus universitetas. „Geonafta” taip pat bendradarbiauja su Lenkijos naftos gavybos bendrove „Petrobaltic Sp.”, naftos gavybos bendrovėmis ir mokslinių tyrimų centrais Rusijoje, Baltarusijoje, Latvijoje, Vokietijoje bei JAV.
Žygimantas Meškauskas