Klaipėdos politikams, Savivaldybės administracijos ir bendrovės „Klaipėdos vanduo” specialistams teko nelengva užduotis – įdiegti tokią gyventojų suvartojamo vandens apskaitos sistemą, kuri, nedidinant paslaugos kainos, padėtų iki minimumo sumažinti vandens nuostolius.
Atsakymą į šį klausimą turėtų pateikti AB „Klaipėdos vanduo” parengtas ir šiuo metu miesto Tarybos narių bei Savivaldybės administracijos specialistų analizuojamas daugiabučių namų patalpų savininkų ir nuomininkų suvartoto vandens apskaitos ir atsiskaitymo už jį tvarkos aprašas.
AB „Klaipėdos vanduo” apskaičiavimais, bendrovės patiriami nuostoliai išties įspūdingi – nežinia kur dingsta apie 30 proc. bendrovės vartotojams patiekiamo vandens.
Pasak įmonės generalinio direktoriaus Leono Makūno, pagrindinė priemonė vandens nuostoliams sumažinti – kiekviename bute įrengti šiuolaikiškus vandens apskaitos prietaisus, kurių rodmenų nebūtų galima suklastoti.
Lieka atsakyti į, pasak Miesto ūkio komiteto nario Artūro Šulco klausimą, esminį klausimą – kas už tai mokės?
L. Makūno teigimu, jo vadovaujama bendrovė yra pasirengusi šalto vandens skaitiklius įrengti savo sąskaita. Dėl karšto vandens skaitiklių, sakė bendrovės vadovas, galimi du sprendimo būdai – už juos moka patys gyventojai arba išlaidas jiems įrengti po lygiai dalijasi šalto ir karšto vandens tiekėjai. Šiuo konkrečiu atveju – „Klaipėdos vanduo” ir „Klaipėdos energija”.
„Klaipėdos vandens” vadovas neneigė, kad jiems parankiau būtų, jei už karšto vandens skaitiklius mokėtų patys gyventojai. Antra vertus, sakė L. Makūnas, jei miesto politikai nutars kitaip – o taip greičiausiai ir bus, – bendrovė bus priversta paklusti. Tokio sprendimo kaina, pasak L. Makūno, – visu milijonu litų pablogėsiantys jo vadovaujamos įmonės metų finansinės veiklos rezultatai.
Pasak L. Makūno, prognozuojama, kad skaitiklių keitimas vyks trejus metus. Vien šalto vandens skaitikliams pakeisti bei naujiems įrengti bendrovei kainuos apie 8 mln. litų.
Jei buto savininkas neleis pakeisti skaitiklio, jis už vandenį turės atsiskaityti pagal Savivaldybės patvirtintas normas – 7 kubiniai metrai vandens (3 karšto ir 4 šalto) per mėnesį. Jei skaitiklio neleidęs pakeisti asmuo nebus deklaravęs, kiek jo bute gyvena žmonių, suvartojamo vandens norma bus skaičiuojama pagal buto plotą.
Dar viena vandentiekininkų siūloma naujovė – į rengiamas taisykles įtraukti punktą, jog tuo atveju, kai butuose esančių ir namo įvadinio skaitiklių rodmenys skiriasi daugiau nei 10-ia procentų, nuostolius privalo dengti patys namo gyventojai.
Būtent ši nuostata kėlė ir tebekelia didžiulį miestiečių nepasitenkinimą. Dėl jos pagrįstumo suabejojo ir gan gausiai į paskutinį Miesto ūkio komiteto posėdį susirinkę Zitos Daugintytės vadovaujami naujosios tvarkos priešininkai. Pasak jų, jei vandens apskaitos prietaisai išties būsią tokie tobuli ir patikimi, vandens nuostolių apskritai turėtų nebelikti.
Kita vertus, Savivaldybės administracijos Butų ir energetikos skyriaus specialistai pastebėjo, kad nuostoliai gali susidaryti nemažai daliai gyventojų vėluojant ar kurį laiką visiškai nepateikiant duomenų apie suvartoto vandens kiekį. Siekiant išvengti dvigubo apmokėjimo, taisyklių rengėjams pasiūlyta rezultatus susumuoti ne kas mėnesį, o kas ketvirtį.
Jau minėtojo skyriaus specialistai taip pat pasiūlė į taisykles įtraukti punktą, įvardijantį, kas privalo mokėti už namo bendroms reikmėms naudojamą bei dėl avarijų prarastą vandenį. Pasak A. Šulco, logiška, kad šiuo atveju atsakomybę už susidariusius nuostolius pasidalytų namą administruojanti ir jo šilumos ūkį prižiūrinčios bendrovės.
Pakoreguotas bei papildytas naujosios tvarkos projektas bus teikiamas visuomenės svarstymui.
Vis dėlto galutinį žodį šiuo klausimu turės tarti miesto Taryba. Manoma, kad tai bus ne anksčiau nei kitų metų sausį.
Vilija Šilinienė