Jei mėgstate rabarbarus, tai galima juos auginti tamsioje, bet šiltokoje (10-14 laipsnių šilumos) patalpoje. Tereikia išsikasti (žemė dar neįšalusi) keletą šakniastiebių, sustatyti juos dėžėje vienas šalia kito, į tarpus pripylus drėgnų durpių (neužmirškime jas drėkinti ir vėliau!). Tokiu būdu galima užsiauginti labai skanių ir sultingų rabarbarų lapkočių.
Pirmenybė – storakakliams svogūnams
Sniego dar beveik nėra – pamulčiuokime durpėmis daugiametes daržoves, kad žiemą žemė mažiau įšaltų, o pavasarį augalai greičiau sužaliuotų. Kartu neužmirškime patikrinti, kaip laikosi rūsyje daržovės. Jei jos žiemoja sausos, nesužalotos, tai jokių rūpesčių dar nebus. Jei daržovės pradėjo dygti, žaliuoti ar pūti, vadinasi, reikia skubiai jas perrūšiuoti.
Svogūnus ir česnakus reikia laikyti kuo sausesnėje patalpoje. Pirmiausiai suvartokime storakaklius svogūnus, kad jie, atsiradus drėgmei, nepradėtų dygti. Galima tokius svogūnus, nupjovus sukamštėjusį šaknies galiuką, pamerkti į vandenį taip, kad mirktų tik apatinė svogūno dalis – netrukus galėsite jo laiškais paskaninti, pavyzdžiui, kiaušinienę. Beje, į pintines, kuriose laikome žiemą svogūnus, įdėkime keletą riekučių juodos džiovintos duonos, kuri stabdo svogūnų dygimą.
Palaistykime cementinį rūsio grindinį, jei ten laikome šakniavaisius ir kopūstų gūžes (galima pastatyti talpyklas su vandeniu). Atvėsinti patalpą galima, pastačius vonelę ne su vandeniu, o su sniegu ar ledu.
Apžiūrėkime daržo įrankius, rūdijančias vietas nušveiskime, patepkime alyva.
Pelenai dezinfekuoja ir tręšia
Laikas pasirūpinti mėšlo: inspektams ir sunkiai dirvai labiau tinka arklių, o lengvesnei žemei – karvių ar kiaulių mėšlas. Paukščių mėšlas labiausiai tinka komposto krūvoms. Inspektams skirtą mėšlą reikia smarkiai suslėgti, kad jis nekaistų, nes perkaitęs mėšlas nešildys pavasarį daržovių. Dar nevėlu dezinfekuoti pomidorų kuoliukus – pakaks pakaitinti jų galus laužo liepsnoje. Beje, atvėsusius laužo pelenus surinkime į kokią nors tarą – pavasarį jais apibarstysime ridikėlius, kopūstus ir kitas ankstyvas daržoves, saugodami jas nuo spragių. Pelenų šarmas pravers, kai teks gelbėti svogūnų ar kopūstų daigus nuo svogūninių ar kopūstinių lervų. Be to, pelenai – tai daug kalio, fosforo ir kalcio turinti trąša. Juose yra daug augalams būtinų mikroelementų. Netinka augalus tręšti lakuotos ar kitaip chemiškai apdorotos medienos pelenais.
Neišmeskime senų laikraščių – suklijuokime taip, kad būtų galima susukti juos į ritinį. Pavasarį jis pravers dygstančioms daržovėms pridengti nuo šalnų. Mat popierius geriau sulaiko šilumą nei polietileno plėvelė.
Verta rinkti kiaušinių lukštus, juos išdžiovinti. Pavasarį susmulkinti lukštai labai tiks agurkams ir pomidorams tręšti. Taip pat galima juos paskleisti komposto krūvoje. Pravers ir svogūnų lukštai komposte. Mat tokiu kompostu patręštoje dirvoje mažiau plis grybinės ligos, o smulkintais svogūnų lukštais pabarstę morkų lysves, nubaidysime daug žalos padarančias morkų museles.
Kaip patikrinti sėklų daigumą
Kai kurių daržovių sėklos išlieka daigios daugelį metų: pomidorų, pupų, pupelių sėklos – vidutiniškai 9 metus, agurkų, cukinijų, moliūgų – 8, žirnių, – 7, burokėlių, kopūstų, ridikėlių, ridikų, ropių, cikorijų – 5, morkų, rabarbarų, salierų, salotų, porų, špinatų – 4 metus. Pastarnokai, krapai, svogūnai, rūgštynės daigumą praranda po poros metų, todėl jų sėklų reiktų įsigyti kasmet.
Patikrinti sėklų daigumą nesunku – parinkime, pažėrę ant popieriaus, apie 100 smulkesnių ir 25-50 stambesnių sėklų. Tuomet ant lėkštutės padėkime 2-3 sluoksniais sulankstytą ir sudrėkintą filtrinį popierių (galima naudoti marlę, baltą stalo servetėlę ir pan.), ant jo paviršiaus paskleiskime sėklas. Drėgmė negaruos, kai lėkštutę uždengsime kita lėkštute. Lėkštutę su daiginamomis sėklomis laikykime 20-25 laipsnių šilumoje, kasdieną tikrinkime, ar neišgaravo drėgmė – drėkinkime taip, kad vanduo neapsemtų sėklų.
Kopūstų, salotų, ridikėlių, žirnių sėklos turėtų sudygti per 7 dienas, agurkų – per 8, burokėlių, pupelių – per 10, svogūnų – per 12, morkų, pomidorų – per 14 dienų. Juo sėklos gyvybingesnės, juo greičiau ir vienodžiau sudygsta. Jei sudygsta tik pusė sėklų, jų pavasarį nesėkime.
Dr.Genovaitė Visockienė