Pirmieji nuosavo verslo kūrimo žingsniai pareikalauja nemažai kantrybės.
Pradžiamokslis neretai pasiklysta biurokratinėje raizgalynėje ir sugaišta daug laiko, kol įgyvendina svajonę pradėti savo veiklą.
Juokingi įstatymai
Prieš daugiau nei pusmetį Klaipėdos senamiestyje atidariusiems barą „Miesto smuklė” Tomui Gausmonui ir Andriui Rekašiui iki pradžios reikėjo nemažai paplušėti. „Atrodė, jog bus lengva – atidarysime ir viskas”, – prisiminė T. Gausmonas.
Daug vargo sukėlė viena inspekcija. Vaikinams pranešdavo esą lyg ir viskas tvarkoje, bet vėliau gaudavo atsakymą, kad projektuose yra spragų. Būsimiems verslininkams kelis kartus teko varstyti inspekcijos duris, kol pagaliau gavo reikiamus dokumentus.
Baro šeimininkai ironizavo juokingus įstatymus. Buvo apsilankiusi specialistė iš Darbo inspekcijos, kuri supažindino su darbo sauga. „Ji pasakojo, ką reikia daryti, ir pati juokėsi. Pavyzdžiui, darbuotojas į elektros lizdą negali kišti vinies. Kiekvienas normalus žmogus to nedarytų, bet tai yra įstatymas”, – šypsojosi T. Gausmonas.
Neišvengė klaidų
Abu vaikinai kelerius metus uostamiesčio kavinėje dirbo barmenais. Praktika padėjo jiems kurti verslą, tačiau klaidų neišvengė. Vaikinai prisipažino, kad, įrenginėdami barą, jie suklydo pasirinkdami netinkamus specialistus.
Tomas su Andriumi pagalbos neieškojo – verslą pradėjo savo lėšomis. Jie nusprendė, kad dvie-se įkurti įmonę kur kas lengviau. Tvarkant baro reikalus, kartais susikerta priešingos nuomonės, tačiau jie visada randa kompromisą.
Net įsteigę savo įmonę, vaikinai iki šiol stovi už baro. Skirtumas tas, jog dirba sau, o ne kitiems šeimininkams. Bare padeda suktis dar šeši samdomi darbuotojai.
Dabar svarbiausia, kad baras neštų pelną. Verslininkai suskaičiavo, kad investicijos turėtų atsipirkti po dvejų metų.
Tomas su Andriumi pripažino, kad dabar, kai savo kailiu yra patyrę verslininkystės „mechanizmą”, kur kas lengviau būtų pradėti naują veiklą.
Pažįstami koridoriai
Šiais metais į kaimo turizmo vandenis įbridusiems Algirdui ir Jūratei Žemguliams naujas verslas nesukėlė daug problemų. „Jei būtume naujokai, gal ir sunkiau sektųsi. Nesusidūrėme su biurokratiniais barjerais – valstybės institucijų koridoriai mums yra pažįstami”, – sakė Sėlenų kaimo sodybos „Gaspada” savininkai. Jie, priešingai nei jaunieji baro „Miesto smuklė” šeimininkai, turėjo sukaupę nemenką verslininkų patirtį. Anksčiau A. ir J. Žemguliai turėjo kavinę, parduotuvę. A. Žemgulis taip pat yra automobilių pardavimų ir priežiūros įmonės vadovas.
Dar gyvendama Gargžduose, pora nusprendė pradėti naują verslą – kaimo turizmą. Mintis brendo dvejus metus. Sėlenų kaime radę apleistą sodybą, jie nusprendė, kad tai tinkamiausia vieta įgyvendinti savo svajonę – graži aplinka, ramybė, seni medžiai. Tam pritarė ir šeimos trys dukros.
Nereikia dejuoti
A. ir J. Žemguliai tikino, jog svarbiausia – viską daryti pagal reikalavimus. „Žinoma, biurokratijos yra. Bet jei viską darai pagal reikalavimus – neiškils jokių problemų” , – sakė jie.
Į sodybą investuota beveik milijonas litų. Pinigus panaudojo iš savo santaupų, parduoto namo bei banko kredito.
Verslininkai nesikreipė į jokius paramos fondus. „Kiek galėjome, vertėmės patys. Planuojame plėsti sodybą, todėl ateityje dalyvausime Europos Sąjungos finansavimo projektuose. Manome, kad sulauksime pagalbos”, – prognozavo A. ir J. Žemguliai.
Pora sodybos duris atvėrė šį pavasarį. Nuo pat pradžios šeimininkai sulaukė žmonių antplūdžio. Vasarą čia atšvęsta keliolika vestuvių, lankėsi net europarlamentarai. Šiandien „Gaspados” savininkai užsakymų turi metams.
Užsakymų netrūksta, tačiau šeimininkai mano, kad investicijos atsipirks nebent jų vaikams. A. Žemgulis į šiandienos verslo sąlygas žvelgia optimistiškai. „Geriausia” yra nieko nedaryti ir dejuoti, kaip blogai, valdžia nepadeda. Reikia ir pačiam rizikuoti. Aišku, būtina skaičiuoti, kokios yra realios galimybės verslui plėtoti”, – svarstė jis.
Klaidina specialistai
Specialistai teigia, jog verslininkų, naujų įmonių šalyje daugėja. Anot verslo konsultacines paslaugas uostamiestyje teikiančios viešosios įmonės „Eurosfera” direktorės Irmos Lapėnaitės, verslo sąlygos Lietuvoje yra pakankamai geros.
„Lietuviai mėgsta skųstis, kad slegia dideli mokesčiai. Bet, lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, jie yra maži”, – teigė ji.
Dėl palankių verslo sąlygų šalyje vis daugiau užsieniečių steigia įmones. Juos traukia pigi darbo jėga, žaliavos. Produkciją užsieniečiai eksportuoja į savo šalį ir parduoda tos valstybės kainomis.
Pradedančiuosius verslininkus klaidina neaiški mokesčių sistema. „Galėčiau mesti akmenį į Mokesčių inspekciją. Pačiai teko susidurti, kai, pasikonsultavusi su dviem inspektorėmis, gavau skirtingus atsakymus. Dėl klaidingos konsultacijos žmogaus gali laukti liūdnos pasekmės”, – sakė I. Lapėnaitė.
„Išpūsta” parama
Anot direktorės, labai daug biurokratijos yra registruojant įmonę. Gana skeptiškai ji vertino ir verslo skatinimo programas, bankų kreditų sąlygas smulkiesiems ir vidutiniams verslininkams. „Bankai reklamuoja geras kreditų sąlygas. Bet jei neturi didelio užstato ar stipraus laiduotojo, pradedantysis verslininkas negali pasinaudoti banko paslaugomis”, – sakė I. Lapėnaitė.
Smulkiesiems ir vidutiniams verslininkams sudėtinga gauti ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą. I. Lapėnaitės teigimu, susidomėjimas šiais fondais dabar yra atslūgęs. Verslininkus atbaido per didelė dokumentacija. Gavus paramą, viską reikia daryti pagal parengtą verslo planą. Tačiau, anot I. Lapėnaitės, plano prognozės gali keistis, jos tampa sunkiai įgyvendinamos.
Pradedantiesiems gauti ES paramą keblumų sukelia ir kitos priežastys. „Pavyzdžiui, norėdamas gauti milijoną litų, žmogus tiek pat pinigų turi įnešti iš savo pusės. Lengviau yra veikiančioms įmonėms, kurios turi sukaupusios kapitalą”, – aiškino direktorė.
Pasak I. Lapėnaitės, verslininkai iš paramos programų sulaukia pagalbos. Tačiau ji yra kur kas menkesnė nei oficialiai skelbiama.
Gina Kubiliūtė