Savivaldybės tarybai bus siūloma nurašyti į negyvenamąsias patalpas dar du butus. Vienas jų yra name, statytame daugiau kaip prieš 120 metų. Kitas – visai neblogos būklės name, Šaulių gatvėje.
Kitų metų pradžioje šie butai bus parduodami aukcione. Jame dalyvauti galės bet kuris norintis įsigyti šias patalpas.
Prasčiausius butus parduoda
Miesto tarybos sprendimu sudaryta komisija iš įvairių institucijų atstovų lankėsi dar penkiuose savivaldybės butuose.
Ji turėjo įvertinti, ar dabar tuščios gyvenamosios patalpos yra tinkamos gyventi, ar belieka jas nurašyti kaip negyvenamąsias. Netinkamos gyventi yra tokios patalpos, kurios neatitinka teisės aktais nustatytų techninių ir sanitarinių normų. Jeigu nustatoma, kad savivaldybei pernelyg brangiai kainuotų atnaujinti patalpas, kad jose vėl būtų galima gyventi, jas siūloma parduoti aukcione. Ar parduoti savivaldybės butą, sprendžia savivaldybės taryba.
Namas Kretingos g. 4 yra statytas 1884 metais. Jame gyvena 12 šeimų. Anot namą administruojančios įmonės darbuotojos, tik dvi iš jų – „normalios”. Paprastai toks pasakymas reiškia, kad namo priežiūra nėra kam rūpintis. Komisija, apžiūrėjusi savivaldybei priklausantį 9 butą, konstatavo, kad patalpas reikia nurašyti ir parduoti. Tokioje patalpoje apgyvendinti žmonių savivaldybė negalėtų. Reikia kapitalinio remonto. Patalpa neatitinka sanitarinių reikalavimų – žemos lubos, perpuvusios sijos, viskas nukentėję nuo gaisro.
Savivaldybės Socialinio būsto skyriaus vedėja Danguolė Netikšienė sakė, kad maždaug prieš porą metų tokiuose apleistuose savivaldybės butuose buvo leista apsigyventi žmonėms. Neturintys savo būsto klaipėdiečiai sutiko savo jėgomis susitvarkyti patalpas, kad jose būtų galima gyventi. Atsirado norinčių įsikurti ir šiame bute. Tačiau pradėję remontą žmonės nuleido rankas – ką bepajudintum, viskas krenta.
Padarė atskirą „butą”
Namo Šaulių g. 43 ketvirtąjį butą, tiksliau, 15 kvadratinių metrų ploto kambarėlį, komisija taip pat pripažino netinkamu gyventi. Jį irgi bus siūloma nurašyti. Po to patalpa bus parduota aukcione.
Nors nėra nei virtuvės, nei koridoriaus, nei kanalizacijos – tik šildymas, anksčiau gyvenęs žmogus bandė čia įsikurti. Iš įkalinimo vietos grįžęs jaunas vyras bandė kabintis į gyvenimą – įsivedė vandenį, pradėjo kambario remontą. Tačiau jam teko išsikelti dėl kaimynų skundų.
D.Netikšienė, kuriai šiame kambaryje yra tekę apsilankyti anksčiau, nustebo pamačiusi kambaryje iškirstas duris į gretimą patalpą. Anot jos, anksčiau jų nebuvo. Pareigūnė sakė, kad tarybiniais metais vieno buto patalpos buvo dirbtinai atskirtos, nes „reikėjo kažką įkišti”.
Panašu, kad iš vieno buto buvo padaryti du. Tik savivaldybei priklausančioje patalpoje dar visai neseniai nebuvo ir vandens. Nėra nei kanalizacijos, nei ventiliacijos, tik – šildymas. Tualetas – lauke.
Gali būti ir taip, kad kambarys padarytas ten, kur jo neturėjo būti. Apatiniame aukšte ties savivaldybei priklausančiu ketvirtuoju butu yra holas.
Namą administruojančios bendrovės „Mūsų namų valdos” direktorius Mikas Kurlavičius irgi siūlė parduoti patalpą. Ją įsigyti pretenduoja naujas gretimo buto savininkas.
Po kiauru stogu – įtartina mirtis
Komisija nusprendė nekeisti gyvenamųjų patalpų Smilties Pylimo g. 13 – 7 ir Pušyno g. 8 – 5 statuso. Nuspręsta, kad abu šie butai yra pakankamai geros būklės, tad savivaldybė įstengs juos suremontuoti iš savo lėšų.
Name Pušyno g. 8 yra penki butai. Trys – pirmame aukšte ir du savivaldybei priklausantys butai – mansardiniame aukšte. Viename savivaldybės bute gyvenanti Virginija Stoncelienė skundėsi, kad kaimynai iš dviejų pirmo aukšto butų kategoriškai atsisako prisidėti savo pinigais prie stogo remonto. Nors lyjant vanduo per stogą prasisunkia iki pirmojo aukšto.
Komisijos nariai žadėjo paraginti namą administruojančios bendrovės „Vitės valdos” vadovus imtis organizuoti stogo remontą. Gyventojams nesutikus prisiimti dalies išlaidų, pinigus ketinama išsireikalauti teismo keliu.
Savivaldybės butų apžiūra – tai vaikščiojimas žmogiškųjų tragedijų pėdsakais. Namo gyventoja pasakojo apie netikėtą savivaldybės bute gyvenusios senutės mirtį. Artimų giminaičių močiutė neturėjo. Tačiau jos pensija rūpėjo ir retkarčiais užsukdavusiai dukterėčiai (į senutės laidotuves ji neatvyko), ir gyventi pas senutę prisišliejusiam seniui. Paskui buvo sunkumų kilniais tikslais prisidengusį žmogų išguiti lauk iš savivaldybės buto. Įtarimų kaimynams sukėlė senutės mirtis, mat buvo rasti išgerti visi išvakarėse jai nupirkti vaistai. Kadangi niekam iš giminaičių močiutė nerūpėjo gyva, niekas nesidomėjo ir jos mirties priežastimi. Ją palaidojo kaimynė Virginija Stoncelienė. Šiandien apie senąją savivaldybės buto gyventoją primena likę jos daiktai.
Aušra Lukauskienė