Šalia Klaipėdos esanti laisva žemė žmonių nedomina.
Vienintelėje patrauklioje vietoje – Girkalių kadastro vietovėje – per pastaruosius du mėnesius buvo išdalinta net apie 60 hektarų žemės. Gyventojai dabar susigrąžinti žemę gali tik kitose šalia Klaipėdos esančiose vietovėse: Vėžaičiuose, Judrėnuose, Endriejave. Tačiau žmonių tokia žemė nedomina. Jos nepageidaujama, nes nuo Klaipėdos iki šių sklypų yra keliasdešimt kilometrų. Be to, nepatraukli ir žemės kaina. Pavyzdžiui, Vėžaičiuose vienas hektaras žemės kainuoja tik apie 5 tūkst. litų.
Girkaliai išgraibstyti
Šių metų pradžioje patvirtintais duomenimis, Klaipėdos rajono teritorijoje buvo net 7 tūkst. 357 hektarai laisvos valstybinės žemės.
Daugiausia laisvos žemės yra Judrėnų (1499 ha), Endriejavo (698 ha), Veiviržėnų (562 ha) kadastro vietovėse. Nuo metų pradžios laisvų žemės plotų čia šiek tiek sumažėjo.
Populiariausia žemė buvo Girkalių kadastro vietovėje. Metų pradžioje buvo patvirtinta, kad joje yra 148 ha laisvos valstybinės žemės. Tačiau jau šiandien laisvos žemės Girkaliuose nebėra.
Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės reformos skyriaus vedėjos Levitos Petrauskienės teigimu, net trisdešimties žmonių, kurie norėjo atgauti žemę Girkalių kadastro vietovėje, prašymai liko nepatenkinti. Jiems pasiūlyta žemės pasižvalgyti kitose vietovėse.
Prieš porą mėnesių Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja Rima Petkienė teigė, jog iš 150 ha laisvos žemės Girkaliuose yra negrąžinta apie 60 hektarų. Tąkart R.Petkienė tvirtino, jog likusi žemė yra prie buvusio sąvartyno bei kitose nepatraukliose vietose. Tačiau per porą mėnesių ir ji buvo išgraibstyta.
Baugina vėjo jėgainės
Girkaliuose žemė yra brangiausia. Vieno aro kaina yra keliasdešimt kartų didesnė nei, pavyzdžiui, Vėžaičių ar Endriejavo kadastro vietovėse.
Nekilnojamo turto bendrovės „Ober Haus” Klaipėdos skyriaus ekspertė Birutė Kazlauskienė teigė, jog Girkaliuose vieno aro kaina svyruoja nuo 400 iki 600 litų.
„Parduodamų sklypų yra, tačiau jie – ne itin populiarūs. Galimus pirkėjus baugina šalia esančios vėjo jėgainės. Juk iki šiol nežinoma, ar jos veiks ir kada”, – kalbėjo ekspertė.
B.Kazlauskienės teigimu, žmonės mieliau įsigyja sklypus, kurie yra Karklėje bei Kumpiuose. Ši žemė taip pat patenka į Girkalių kadastro vietovę. Tačiau jos kaina nepalyginamai aukštesnė. Kumpiuose vienas aras kainuoja apie 10 tūkst. litų. Tačiau tiek kainuoja tik ta žemė, kurios paskirtis jau pakeista – iš žemės ūkio į komercinės paskirties.
Pasirinkimo nebėra
Nebeturintys galimybių susigrąžinti žemės Girkaliuose žmonės priversti žvalgytis į kitas kadastro vietoves. „Tačiau kitos vietos žmones nelabai domina. Ir ypač tuos, kurie norėjo žemės Girkaliuose”, – sakė L.Petrauskienė.
Jos teigimu, be Girkalių, žmones dar domino Gindulių, Jakų, Tauralaukio kadastro vietovėse esanti žemė. Kiekvienoje iš jų dabar laisvos žemės tėra tik po kelis hektarus.
L.Petrauskienės teigimu, pasirinkti vietą, kurioje būtų galima atkurti nuosavybę į žemę, beveik nebeįmanoma. Norintieji atgauti žemę jau turi pamiršti visas savo užgaidas. Laisvos žemės plotai dabar liko tik už keliasdešimt kilometrų nuo Klaipėdos.
Žmonės nepatenkinti ir todėl, jog atgauti sklypai yra žemės ūkio paskirties. Norint ją pakeisti, kainuoja ne tik dokumentų tvarkymo procedūros, bet ir sugaištama nemažai laiko.
Klaipėda – ne Vilnius
Bene svarbiausia priežastis, kodėl žmonės nepageidauja už keliasdešimt kilometrų nuo Klaipėdos esančios žemės, – jos kaina.
Vėžaičiuose, Endriejave, Veiviržėnuose hektaras žemės kainuoja tik 5-6 tūkst. litų.
„Klaipėda – dar ne Vilnius. Todėl nuo miesto nutolusi žemė yra gerokai pigesnė”, – komentavo nekilnojamojo turto ekspertė B.Kazlauskienė.
Jos teigimu, įtakos kainai turi ir tai, jog užsieniečiai Lietuvoje kol kas negali įsigyti žemės. Jie tai galės padaryti tik nuo 2007 metų. „Užsieniečiams tie keliasdešimt kilometrų nieko nereiškia. Tačiau kol kas mūsų žemės jų negali dominti”, – teigė pašnekovė.
Jos nuomone, nuo miesto nutolusi žemė nepatraukli ir todėl, jog aplink nėra išvystyta infrastruktūra. „Galima kalbėti ir apie Girkalius. Juk šalia nėra nei mokyklos, nei normalios parduotuvės. Taigi žmogus nepirks žemės ir nestatys namo, nes gyventi būtų nepatogu”, – paaiškino ekspertė.
Perka ūkininkai
Prognozuojama, jog nuo 2007 metų žemės, net ir esančios toliau nuo miesto, kaina turėtų išaugti. Manoma, jog tam įtakos turės ne tik užsieniečių galimybė pirkti, bet ir euro įvedimas.
„Tačiau žmonės nori gyventi šiandien. Juk daugelis tų, kurie atgauna žemę, jau yra garbingo amžiaus. Jie bijo, kad gali nebesulaukti pokyčių, kurie įvyks po kelerių metų. Be to, daugelis iš jų žemę parduoda tik todėl, jog reikia vaistų gydymui. Neseniai viena moteris Vėžaičiuose žemę pardavė tik po 3 tūkst. litų už hektarą. Jai labai reikėjo pinigų vyro operacijai”, – kalbėjo B.Kazlauskienė.
Nors ir nenoriai, žmonės pamažu atsikuria nuosavybę į žemę, esančią toliau nuo miesto. Kitų metų pradžioje turėtų būti paskelbti nauji duomenys apie Klaipėdos apskrityje esančią laisvą valstybinę žemę. Spėjama, jog Klaipėdos rajone jos gali būti perpus mažiau, nei buvo 2005 m. pradžioje.
Laisva valstybinė žemė visiškai nebedomina tolimesnių Klaipėdos apskrities rajonų gyventojų. Pavyzdžiui, Šilutėje nuosavybės reikalai jau seniai išspręsti. Todėl dabar jau sudaryta galimybė laisvą valstybinę žemę nusipirkti. Šia galimybe mielai naudojasi ūkininkai.
Virginija Spurytė