Karjeros siekiančioms slaugytojoms – universitetinis išsilavinimas

Senbuvėse Europos Sąjungos (ES) šalyse slaugytojos atlieka veiksmus, kurie pas mus leidžiami tik gydytojams.

Vakarų šalyse, kitaip nei Lietuvoje, slaugos mokslas yra toli pažengęs – ten ligoninėse dirbančios slaugytojos turi slaugos mokslų bakalauro ir magistro laipsnius.

Greitai ir pas mus slaugytojos, norinčios specializuotis kurioje nors iš medicinos sričių ir už tai gauti didesnius atlyginimus, privalės įgyti universitetinį išsilavinimą.

Turinčiosios kolegijos ir aukštojo mokslo diplomus ateity galės dirbti tik bendruomenės slaugytojomis arba jų padėjėjomis.

Ministrui rūpi slauga

Šia tema praėjusį penktadienį Klaipėdos universiteto (KU) Senato posėdžių salėje vyko apskritojo stalo diskusijos „Slaugytojų profesinės pakopos“. Tokio pobūdžio renginys, kuriame aptarti slaugytojų problemų susirinko visų medicinos universitetų akademinė bendruomenė, Lietuvoje inicijuotas pirmąkart. Rengėjai – KU Sveikatos mokslų fakultetas (SMF) ir šį rudenį įkurtas Tarpuniversitetinis slaugos mokslų komitetas (TSMK).

TSMK, kurio sekretoriumi yra KU SMF dekanas profesorius A. Kirkutis, iškėlęs problemas, kad daugumos slaugytojų pasirengimas nepakankamas, o šių srities specialistų uždarbis yra per menkas, prie apskritojo stalo diskusijoms sukvietė adademinę bendruomenę, kompetentingus sveikatos apsaugos ministerijos atstovus, ligoninių vyriausiuosius gydytojus, slaugos profesinių sąjungų vadovus ir kt.

Kad slaugytojų profesinis paruošimas – opi problema, patvirtino ir sveikatos apsaugos ministro Ž. Padaigos dalyvavimas diskusijose.

„Kaip ministras raginu neskubėti priimti kategoriškų sprendimų slaugos mokslo srity. Diskusijos reikalingos tam, kad pasikeistume nuomonėmis. Pritarsiu tik tokiai nutarčiai, kuri bus priimta bendru sutarimu“, – į susirinkusiuosius kreipėsi jis.

Septyneri metai studijų

Renginyje dalyvavusi Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) specialistė N. Bielinienė akcentavo, kad pagal ES reikalavimus savarankiškai norinčios dirbti slaugytojos privalo turėti ne kolegijų tęstinėse studijose įgytą aukštąjį, o universitetinį išsilavinimą.

„Šį rudenį SAM lankęsi tarptautiniai ekspertai pripažino, kad mūsų slaugytojos praktiniam darbui parengtos gerai, – kalbėjo N. Bielinienė. – Bėda ta, kad dauguma jų yra baigusios tik kolegijas. Ekspertus pribloškė tai, jog pas mus specializacijos, t.y. universitetinio išsilavinimo siekiančioms slaugytojoms tenka studijuoti septynerius su puse metų.“

SAM pareigūnės pastebėjimu, taip yra dėl to, jog Lietuvoje dubliuojasi slaugos mokslo studijos. Kad to nebūtų, TSMK pirmininkė Vilniaus medicinos universiteto prof. habil. dr. D. Kalibatienė siūlo kolegijas, kuriose trejus su puse metus rengiamos bendrosios praktikos slaugytojos, prijugti prie universitetų. Tačiau tokiam veiksmui prieštarauja kolegijų vadovai.

Dėmesio centre – slaugytoja

„Šiandien yra didžiulis nesusikalbėjimas ne tik tarp kolegijų ir universitetų, bet ir tarp gydymo įstaigų vadovų bei universitetinį išsilavinimą turinčių slaugytojų, – situaciją komentavo D. Kalibatienė. – Iš 34 tūkst. slaugos darbuotojų 6 tūkst. turi universitetinį išsilavinimą. Problema ta, kad po studijų dauguma jų grįžo dirbti į tas pačias vietas ir gauna tokį pat uždarbį. Toks darbdavių požiūris neskatina slaugytojų kelti profesines žinias.“

Kolegės nuomonei paprieštaravo diskusijose dalyvavęs Klaipėdos ligoninės vyriausiasis gydytojas profesorius Vinsas Janušonis: „Mūsų ligoninės slaugytojoms, turinčioms universitetinį išsilavinimą, mokama daugiau. O studijuojančios slaugytojos, prasidėjus sesijai, gauna apmokamas atostogas.“

V. Janušonio pastebėjimu, universitetą baugusios slaugytojos nėra įdarbinamos ne dėl prasto profesinio pasirengimo, o dėl to, jog yra kupinos ambicijų – iškart taikosi į vyr. administratorės vietą.

Lietuvos slaugytojų sąjungos organizacijos prezidentė A. Čiočienė susirinkusiuosius ragino neatitrūkti nuo realijų, problemų, su kuriomis kasdien susiduria didžioji dalis slaugytojų.

„Tai, jog slaugytojos raginamos studijuoti universitetuose – pagirtina, – kalbėjo ji. – Tačiau šiandien susiduriame su daug rimtesnėmis problemomis. Ypač aktualus slaugytojų, kurių darbo stažas yra su pertrūkiais, licencijavimo klausimas.“

Kaip ir įžvelgė sveikatos apsaugos ministras, pirmąkart vykusiose apskritojo stalo diskusijose apie rengiamus pokyčius slaugos srity buvo tik pasikeista nuomonėmis

Senbuvėse Europos Sąjungos (ES) šalyse slaugytojos atlieka veiksmus, kurie pas mus leidžiami tik gydytojams.

Vakarų šalyse, kitaip nei Lietuvoje, slaugos mokslas yra toli pažengęs – ten ligoninėse dirbančios slaugytojos turi slaugos mokslų bakalauro ir magistro laipsnius.

Greitai ir pas mus slaugytojos, norinčios specializuotis kurioje nors iš medicinos sričių ir už tai gauti didesnius atlyginimus, privalės įgyti universitetinį išsilavinimą.

Turinčiosios kolegijos ir aukštojo mokslo diplomus ateity galės dirbti tik bendruomenės slaugytojomis arba jų padėjėjomis.

Ministrui rūpi slauga

Šia tema praėjusį penktadienį Klaipėdos universiteto (KU) Senato posėdžių salėje vyko apskritojo stalo diskusijos „Slaugytojų profesinės pakopos“. Tokio pobūdžio renginys, kuriame aptarti slaugytojų problemų susirinko visų medicinos universitetų akademinė bendruomenė, Lietuvoje inicijuotas pirmąkart. Rengėjai – KU Sveikatos mokslų fakultetas (SMF) ir šį rudenį įkurtas Tarpuniversitetinis slaugos mokslų komitetas (TSMK).

TSMK, kurio sekretoriumi yra KU SMF dekanas profesorius A. Kirkutis, iškėlęs problemas, kad daugumos slaugytojų pasirengimas nepakankamas, o šių srities specialistų uždarbis yra per menkas, prie apskritojo stalo diskusijoms sukvietė adademinę bendruomenę, kompetentingus sveikatos apsaugos ministerijos atstovus, ligoninių vyriausiuosius gydytojus, slaugos profesinių sąjungų vadovus ir kt.

Kad slaugytojų profesinis paruošimas – opi problema, patvirtino ir sveikatos apsaugos ministro Ž. Padaigos dalyvavimas diskusijose.

„Kaip ministras raginu neskubėti priimti kategoriškų sprendimų slaugos mokslo srity. Diskusijos reikalingos tam, kad pasikeistume nuomonėmis. Pritarsiu tik tokiai nutarčiai, kuri bus priimta bendru sutarimu“, – į susirinkusiuosius kreipėsi jis.

Septyneri metai studijų

Renginyje dalyvavusi Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) specialistė N. Bielinienė akcentavo, kad pagal ES reikalavimus savarankiškai norinčios dirbti slaugytojos privalo turėti ne kolegijų tęstinėse studijose įgytą aukštąjį, o universitetinį išsilavinimą.

„Šį rudenį SAM lankęsi tarptautiniai ekspertai pripažino, kad mūsų slaugytojos praktiniam darbui parengtos gerai, – kalbėjo N. Bielinienė. – Bėda ta, kad dauguma jų yra baigusios tik kolegijas. Ekspertus pribloškė tai, jog pas mus specializacijos, t.y. universitetinio išsilavinimo siekiančioms slaugytojoms tenka studijuoti septynerius su puse metų.“

SAM pareigūnės pastebėjimu, taip yra dėl to, jog Lietuvoje dubliuojasi slaugos mokslo studijos. Kad to nebūtų, TSMK pirmininkė Vilniaus medicinos universiteto prof. habil. dr. D. Kalibatienė siūlo kolegijas, kuriose trejus su puse metus rengiamos bendrosios praktikos slaugytojos, prijugti prie universitetų. Tačiau tokiam veiksmui prieštarauja kolegijų vadovai.

Dėmesio centre – slaugytoja

„Šiandien yra didžiulis nesusikalbėjimas ne tik tarp kolegijų ir universitetų, bet ir tarp gydymo įstaigų vadovų bei universitetinį išsilavinimą turinčių slaugytojų, – situaciją komentavo D. Kalibatienė. – Iš 34 tūkst. slaugos darbuotojų 6 tūkst. turi universitetinį išsilavinimą. Problema ta, kad po studijų dauguma jų grįžo dirbti į tas pačias vietas ir gauna tokį pat uždarbį. Toks darbdavių požiūris neskatina slaugytojų kelti profesines žinias.“

Kolegės nuomonei paprieštaravo diskusijose dalyvavęs Klaipėdos ligoninės vyriausiasis gydytojas profesorius Vinsas Janušonis: „Mūsų ligoninės slaugytojoms, turinčioms universitetinį išsilavinimą, mokama daugiau. O studijuojančios slaugytojos, prasidėjus sesijai, gauna apmokamas atostogas.“

V. Janušonio pastebėjimu, universitetą baugusios slaugytojos nėra įdarbinamos ne dėl prasto profesinio pasirengimo, o dėl to, jog yra kupinos ambicijų – iškart taikosi į vyr. administratorės vietą.

Lietuvos slaugytojų sąjungos organizacijos prezidentė A. Čiočienė susirinkusiuosius ragino neatitrūkti nuo realijų, problemų, su kuriomis kasdien susiduria didžioji dalis slaugytojų.

„Tai, jog slaugytojos raginamos studijuoti universitetuose – pagirtina, – kalbėjo ji. – Tačiau šiandien susiduriame su daug rimtesnėmis problemomis. Ypač aktualus slaugytojų, kurių darbo stažas yra su pertrūkiais, licencijavimo klausimas.“

Kaip ir įžvelgė sveikatos apsaugos ministras, pirmąkart vykusiose apskritojo stalo diskusijose apie rengiamus pokyčius slaugos srity buvo tik pasikeista nuomonėmis

Senbuvėse Europos Sąjungos (ES) šalyse slaugytojos atlieka veiksmus, kurie pas mus leidžiami tik gydytojams.

Vakarų šalyse, kitaip nei Lietuvoje, slaugos mokslas yra toli pažengęs – ten ligoninėse dirbančios slaugytojos turi slaugos mokslų bakalauro ir magistro laipsnius.

Greitai ir pas mus slaugytojos, norinčios specializuotis kurioje nors iš medicinos sričių ir už tai gauti didesnius atlyginimus, privalės įgyti universitetinį išsilavinimą.

Turinčiosios kolegijos ir aukštojo mokslo diplomus ateity galės dirbti tik bendruomenės slaugytojomis arba jų padėjėjomis.

Ministrui rūpi slauga

Šia tema praėjusį penktadienį Klaipėdos universiteto (KU) Senato posėdžių salėje vyko apskritojo stalo diskusijos „Slaugytojų profesinės pakopos“. Tokio pobūdžio renginys, kuriame aptarti slaugytojų problemų susirinko visų medicinos universitetų akademinė bendruomenė, Lietuvoje inicijuotas pirmąkart. Rengėjai – KU Sveikatos mokslų fakultetas (SMF) ir šį rudenį įkurtas Tarpuniversitetinis slaugos mokslų komitetas (TSMK).

TSMK, kurio sekretoriumi yra KU SMF dekanas profesorius A. Kirkutis, iškėlęs problemas, kad daugumos slaugytojų pasirengimas nepakankamas, o šių srities specialistų uždarbis yra per menkas, prie apskritojo stalo diskusijoms sukvietė adademinę bendruomenę, kompetentingus sveikatos apsaugos ministerijos atstovus, ligoninių vyriausiuosius gydytojus, slaugos profesinių sąjungų vadovus ir kt.

Kad slaugytojų profesinis paruošimas – opi problema, patvirtino ir sveikatos apsaugos ministro Ž. Padaigos dalyvavimas diskusijose.

„Kaip ministras raginu neskubėti priimti kategoriškų sprendimų slaugos mokslo srity. Diskusijos reikalingos tam, kad pasikeistume nuomonėmis. Pritarsiu tik tokiai nutarčiai, kuri bus priimta bendru sutarimu“, – į susirinkusiuosius kreipėsi jis.

Septyneri metai studijų

Renginyje dalyvavusi Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) specialistė N. Bielinienė akcentavo, kad pagal ES reikalavimus savarankiškai norinčios dirbti slaugytojos privalo turėti ne kolegijų tęstinėse studijose įgytą aukštąjį, o universitetinį išsilavinimą.

„Šį rudenį SAM lankęsi tarptautiniai ekspertai pripažino, kad mūsų slaugytojos praktiniam darbui parengtos gerai, – kalbėjo N. Bielinienė. – Bėda ta, kad dauguma jų yra baigusios tik kolegijas. Ekspertus pribloškė tai, jog pas mus specializacijos, t.y. universitetinio išsilavinimo siekiančioms slaugytojoms tenka studijuoti septynerius su puse metų.“

SAM pareigūnės pastebėjimu, taip yra dėl to, jog Lietuvoje dubliuojasi slaugos mokslo studijos. Kad to nebūtų, TSMK pirmininkė Vilniaus medicinos universiteto prof. habil. dr. D. Kalibatienė siūlo kolegijas, kuriose trejus su puse metus rengiamos bendrosios praktikos slaugytojos, prijugti prie universitetų. Tačiau tokiam veiksmui prieštarauja kolegijų vadovai.

Dėmesio centre – slaugytoja

„Šiandien yra didžiulis nesusikalbėjimas ne tik tarp kolegijų ir universitetų, bet ir tarp gydymo įstaigų vadovų bei universitetinį išsilavinimą turinčių slaugytojų, – situaciją komentavo D. Kalibatienė. – Iš 34 tūkst. slaugos darbuotojų 6 tūkst. turi universitetinį išsilavinimą. Problema ta, kad po studijų dauguma jų grįžo dirbti į tas pačias vietas ir gauna tokį pat uždarbį. Toks darbdavių požiūris neskatina slaugytojų kelti profesines žinias.“

Kolegės nuomonei paprieštaravo diskusijose dalyvavęs Klaipėdos ligoninės vyriausiasis gydytojas profesorius Vinsas Janušonis: „Mūsų ligoninės slaugytojoms, turinčioms universitetinį išsilavinimą, mokama daugiau. O studijuojančios slaugytojos, prasidėjus sesijai, gauna apmokamas atostogas.“

V. Janušonio pastebėjimu, universitetą baugusios slaugytojos nėra įdarbinamos ne dėl prasto profesinio pasirengimo, o dėl to, jog yra kupinos ambicijų – iškart taikosi į vyr. administratorės vietą.

Lietuvos slaugytojų sąjungos organizacijos prezidentė A. Čiočienė susirinkusiuosius ragino neatitrūkti nuo realijų, problemų, su kuriomis kasdien susiduria didžioji dalis slaugytojų.

„Tai, jog slaugytojos raginamos studijuoti universitetuose – pagirtina, – kalbėjo ji. – Tačiau šiandien susiduriame su daug rimtesnėmis problemomis. Ypač aktualus slaugytojų, kurių darbo stažas yra su pertrūkiais, licencijavimo klausimas.“

Kaip ir įžvelgė sveikatos apsaugos ministras, pirmąkart vykusiose apskritojo stalo diskusijose apie rengiamus pokyčius slaugos srity buvo tik pasikeista nuomonėmis

Jūratė Mazajeva

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

2 atsiliepimai į "Karjeros siekiančioms slaugytojoms – universitetinis išsilavinimas"

  1. ssss

    o už ką ta slaugytoja susimokės už mokslą, kai tokios algos ?

  2. Jūratė

    Utenos kolegijoje baigiau tęstines bendrosios praktikos slaugos studijas, norėčiau studijuoti toliau, bet dėja mūsų šalyje tolesnės studijos praktiškai neįmanomos, o ypač gyvenant Lietuvos provincijoje

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.