Uostamiesčio teniso kortų savininkai nedviprasmiškai kelia klausimą apie jų uždarymą, jeigu su miesto valdžia nebus susitarta dėl tolesnės visos kortų teritorijos, esančios šalia skulptūrų parko, vystymo. Dabartinė kortų padėtis apgailėtina, o jų eksploatacija beviltiškai nuostolinga.
Mokesčiai ir nuostoliai
Privačius interesus lauko teniso kortuose turi dvi bendrovės – „Kleta” ir „Nordsekas”, joms priklauso kortų sklypo dalys. Jų vadovai Arūnas Kuraitis ir Vytautas Rickus pasakojo, kad žemė nuomojama iš valstybės, o metinis rekreacinės paskirties žemės nuomos mokestis nė iš tolo nesiekia pajamų, gautų iš tenisininkų.
Dvi bendrovės, tiesiogiai neužsiimančios teniso sporto vystymu, vasarą nuomoja kortus treneriams. Pasak A.Kuraičio ir V.Rickaus, nuostolių priežastis – ne tik simbolinis žaidėjų mokestis – 10 litų už valandą, bet ir labai trumpas sezonas, trunkantis tik keletą mėnesių.
Milijoninės labdaros nebus
Vertinant teniso kortų perspektyvą, išvada negailestinga: jų laikas baigiasi. Jau šiandien daugelis klausia, ar nepasiektas toks aikštelių ir patalpų nusidėvėjimo laipsnis, kai jų eksploatavimas tampa grėsmingu.
Norint išlaikyti netgi nedengtus kortus, reikia didelių investicijų. Teniso aikštelių danga niekada nebuvo restauruota, o jų atnaujinimas – brangus: kiekvienoje aikštelėje reikėtų nuimti molio gruntą, po to dar iškasti po moliu gulintį gruntą. A.Kuraitis ir V.Rickus sakė, kad preliminarios darbų sąmatos jau kada buvo padarytos ir skaičiai nemeluoja: jeigu atstatyti molio gruntą, vienos aikštelės kaina siektų 100 tūkst. litų, o jeigu kloti sintetines dangas, mažiau kaprizingas permainingiems Klaipėdos orams, tai vienos aikštelės rekonstrukcija pabrangtų dar 50 tūkst. litų.
Nugyventose sportininkų buitinėse patalpose būtini bent elementarūs šiuolaikiniai patogumai, o ir tai kainuoja. Tačiau ar verta investuoti, jeigu sportininkai teniso kortais vėl galėtų naudotis tik keletą mėnesių per metus? Kada atsipirks ir ar apskritai kada nors atsipirks investicijos, kurios siektų apie 3 mln. litų? Pasak verslininkų, tokią labdarą vargu ar kas darytų.
Išeitis – nauja paslaugų kokybė
A.Kuraitis ir V.Rickus mato, kad norint iš esmės gerinti teniso kortų aplinką, paslaugų kokybę, būtina pertvarkyti jų teritoriją.
Pusę teritorijos užstačius dengtais kortais, jų sezonas tęstųsi ištisus metus. Kitoje kortų teritorijos dalyje verta statyti apartamentų viešbutį. Tokios paskirties viešbutyje svečiai gyventų ilgesnį laiką, tai nebūtų įprastas viešbutis, kuris užsakomas parai ar kelioms dienoms.
„Apartamentų viešbutyje apsistoja verslininkai, ilgesniam laikui atvykę į miestą. Žinant, koks spartus yra Klaipėdos ekonominis augimas, kiek lietuviškų ir užsienio kompanijų veikia ir kuriasi uostamiestyje, apartamentų viešbutis su išvystyta infrastruktūra ir kokybiškomis paslaugomis tikrai reikalingas. Kol kas tokia paslaugų niša mūsų mieste tuščia”, – pastebėjo A.Kuraitis.
V.Rickus pridūrė, kad tokio pobūdžio viešbutis gerokai sumažintų šešėlinę rinką – užsieniečiams nelegaliai ir nemokant mokesčių nuomojamus butus senamiestyje ir centre. Vadinasi, tokių paslaugų atsiradimas būtų naudingas ir valstybės biudžetui, miestiečiams, nes atsirastų papildomų darbo vietų.
Bendras kortų ir apartamentų viešbučio kompleksas įgalintų plėtoti rentabilų verslą. Viešbučio pastatas stovėtų arčiau Paveikslų galerijos sienų, nieko jis neužstotų ir negadintų vaizdo, parkas liktų nepaliestas, o sportininkai, teniso mėgėjai galėtų naudotis moderniomis aikštelėmis. Verslininkų paskaičiavimu, naudojimasis moderniais atvirais kortais daug nebrangtų.
Klaipėda taptų patraukli
Toks projektas padėtų spręsti ir lauko teniso vystymą uostamiestyje. Pasak V.Rickaus, vien šiemet jų bendrovė sulaukė pasiūlymų ir prašymų priimti lauko tenisininkus iš Lenkijos, Rusijos, Latvijos. O kur priimti, kur jiems žaisti? Dabartinius teniso kortus gėda bet kam rodyti.
A.Kuraitis pasakojo, kad savivaldybės taryba pritarė dengtų teniso kortų statybai. Vėliau buvo kreiptasi į savivaldybės tarybos Teritorijų planavimo komitetą su pasiūlymu pakoreguoti pateiktą detalųjį planą ir šalia dengtų kortų statyti apartamentų viešbutį. Politikai iš esmės pritarė ir tokiai koncepcijai, tačiau žemesnėse savivaldybės administracijos grandyse projektas ilgam įstrigo.
Spaudimas žiniasklaidoje
Koreguojant detalųjį planą buvo siūlyta „Kletos” sąskaita nugriauti menkaverčius statinius, tvarkyti visą aplinką, modernizuoti infrastruktūrą. Statant viešbutį atsirastų požeminė ir antžeminė automobilių stovėjimo aikštelės, būtų sutvarkyta inžinerinė infrastruktūra. Verslininkai kalbėjo, kad padidintų parke stovinčios elektros pastotės galingumą, neliktų sunkumų rekonstruoti parko apšvietimą.
A.Kuraitį ir V.Rickų labiausiai stebina žiniasklaidos publikacijos apie tai, kad statant viešbutį ir rekonstruojant teniso kortus būtų naikinamas parkas. Pašnekovų nuomone, tokius dalykus gali rašyti tik niekada nebuvę pačiuose teniso kortuose. Juk aikštynas – tai visai atskira teritorija, kurioje nėra medžių! Pagal miesto politikams pasiūlytą detalųjį planą, statant viešbutį arčiau Paveikslų galerijos sienos numatyta pašalinti tris medžius, bet atsodinti net 15.
Parko naikinimas – tik fikcija visuomenei klaidinti ir pagąsdinti!
Projektą vilkina biurokratai
Pasak bendrovių vadovų, jau vasarą, vertinant teniso kortų nuostolius, kilo mintys apie jų uždarymą. Tačiau ar skulptūrų parko lankytojams būtų geriau, jeigu vėjas iš nelaistomų ir neprižiūrimų kortų neštų dulkes, o nenaudojamoje teritorijoje įsiviešpatautų kokie benamai? Apleistų ir net siaubą keliančių vietų pakanka, jeigu į teniso kortus eitume nuo Liepų gatvės. Tokios grožybės nekelia miesto prestižo.
A.Kuraitis kalbėjo, kad jų pasiūlytas detalusis planas įklampintas kažkur savivaldybės kuluaruose, todėl kyla abejonių, ar miesto planuotojai, architektai sugeba bešališkai analizuoti pateiktus projektus. Užsakovai, atsižvelgdami į anksčiau pareikštas pastabas, sumažino siūlomo statyti viešbučio aukštį nuo keturių aukštų su mansarda iki trijų, priima ir kitus pagrįstus kompromisus.
Įtartinai ilgai trunka ir kita procedūra: pasikeitus įstatymams rekreacijai skirtoje žemėje statybos draudžiamos, todėl reikia keisti sklypo paskirtį į komercinę. Pradėjus procedūrą apskrities viršininko administracija atsakė, kad tai bus leista, kai savivaldybė pakeis dalį miesto bendrojo plano. Prašymas parašytas, o dabar vyksta ilgas, nuobodus ir bevaisis susirašinėjimas.
Tai dar labiau įtikina, kad teniso kortams ateina pabaiga.
Domas Talmontas