Mažo miestelio moteriškės nesupranta, kodėl už bilietą į visų žvaigždžių koncertą tenka mokėti tiek pat, kiek į vieno atlikėjo pasirodymą. Vaikai rimtais veidais prašo savo numylėtų dainininkų autografų. Net Ramūnas Vyšniauskas supainioja tikrąjį Rytį Ciciną su jį parodijuojančiu klaipėdiečiu ir įteikia jam lauktuvių. Supratęs, kad apsiriko, jis nesidrovi sugrįžti ir atsiimti dovanos. Be to, paplekšnoja aktoriui per petį.
Parodijos teatro nariai smagiai kikena – tikslas pasiektas. Jie nedaug skiriasi nuo tų estrados žvaigždžių, kurias parodijuoja.
Sugalvojęs parodijuoti neseniai išpopuliarėjusį dainininką, Pa-rodijos teatro vadovas Vytautas Balalis nenustemba, kad šis apsidžiaugia. Tikrosios įžymybės laikosi nuomonės, kad jų parodija – populiarumo įrodymas.
Nuo studentiškų renginių iki didžiosios scenos pokštais prasibrovę Parodijų teatro nariai kiekvieną sezoną išgyveną jaudulį dėl naujų parodijų premjeros. Šią žiemą į teatrą buvo priimti Žilvinas Žvagulis, Violeta Riaubiškytė, Vitalija Katunskytė ir Edmundas Kučinskas.
Scenoje pokštauja
„Parodijos teatro” kuriami Lietuvos dainininkai truputį kitokie, nei tikrieji. Kurdami savo personažus, aktoriai nevengia nepiktų pokštų.
Edmundas Kučinskas publikai groja ne akordeonu, o radiatoriumi. Žilvinas Žvagulis ryši kaklaryšį, kurio vienoje pusėje puikuojasi didžiulis bokalas alaus, o kitoje – raidės „ŽŽŽ”. Be to, į sceną Žvagulį parodijuojantis V.Balalis lipa su ryškiai parausvintais skruostais. Mačiusieji tikrojo Ž.Žvagulio koncertus žino, kad energija trykštantis dainininkas scenoje gerokai įrausta.
„Mes nesame klounai. Parodijos nelygu klounadai, tačiau jei pamatę mūsų pasirodymus žiūrovai juokiasi – puiku. Šypsenas pelnome šaržuodami vieną ar kitą dainininko įprotį, manierą”, – teigė V.Balalis.
Teatro artistai tikina, kad jei ir pasišaipo iš atlikėjų, tai tik švelniai, nepiktai, draugiškai.
Pasak jų, publika daugiausiai ovacijų skiria tiems dainininkams, kurie ir realybėje yra labai populiarūs. Tačiau pats mėgiamiausias žiūrovų personažas jau keletą metų nekinta. Scenoje pamatę Vaido Jočio personažą Rytį Ciciną, žiūrovai spiegia iš malonumo.
Įkūrė studijuodami
Klaipėdos Parodijos teatras buvo įkurtas daugiau nei prieš penkerius metus. Per tą laiką klaipėdiečiai sukūrė beveik 30 Lietuvos ir užsienio estrados žvaigždžių parodijų. Stasys Povilaitis, Virgis Stakėnas, Džordana Butkutė, Filipas Kirkorovas, Ala Pugačiova, Lučianas Pavarotis, Fredis Merkuris – šių atlikėjų parodijos jau turi ir gerbėjų.
Teatro įkūrėjai ir pirmieji aktoriai – Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Režisūros katedros absolventai Vytautas Balalis, Paulius Stalionis ir Vaidas Jočys. Dabar Parodijos teatre dirba du jo įkūrėjai ir du nauji nariai – Remigijus Ambrulaitis, parodijuojantis E.Kučinską, ir Kristina Butkevičiūtė, scenoje persikūnijanti į V.Riaubiškytę.
Parodijos teatro pradžia – Menų fakulteto Režisūros katedros studentų pramoginiai renginiai. Tačiau V.Balalis parodijos žanru žavėjosi ir estrados žvaigždes „žaidė” dar pionierių stovyklose. O prieš dvylika metų pelnė pirmąjį apdovanojimą už Rolando Janavičiaus parodiją. Jis gavo „Alytaus miesto humoristo” premiją.
Susižavėjęs parodijų žanru, V.Balalis net rašė mokslinį darbą šia tema. Magistro mokslinį darbą „Parodijos kūrimo principai” galima parsisiųsti iš oficialios teatro internetinės svetainės – www.parodijosteatras.lt.
Koncertuoja kartu
Lapkritį „Parodijos teatras” publikai pristatė keturias naujas lietuviškų muzikantų parodijas. Aktoriams baisu buvo todėl, kad premjera vyko koncerte, kuriame koncertavo ir jų parodijuojami dainininkai.
Vienas iš Parodijos teatro įkūrėjų V.Balalis dienraščiui teigė, kad vis mažiau jaudinasi, kaip jų pasirodymą įvertins tikrieji dainininkai. Paprastai jie negaili komplimentų, o retkarčiais užduoda keistus klausimus.
Pavyzdžiui, Stasys Povilaitis teiravosi, kodėl jį parodijuojantis aktorius į sceną eina su sportbačiais. Pats maestro niekada tokios avalynės scenoje nedėvėjo. V.Balaliui teko aiškinti, kad sportbačiai pabrėžia S.Povilaičio jaunatviškumą ir entuziazmą. Jis nuolat turi aiškinti ir tai, kad Parodijos teatras nesiekia tiksliai atkartoti dainininkų, o stengiasi „sukarikatūrinti” kai kuriuos jų įpročius ar aprangos detales.
Teatro naujokas R.Ambrulaitis dienraščiui sakė, kad prieš jam pirmą kartą išeinant į sceną pa-rodijuoti E.Kučinsko, tikrasis Edmundas Kučinskas pasakė: „Na, žiūrėk tu man”.
„Tai jūs žiūrėkite, Edmundai”, – tuomet šmaikštavo R.Ambrulaitis.
Parodijuoti padeda
Kai kurie muzikantai taip entuziastingai priima idėją, kad scenoje juos parodijuos „Parodijų teatras”, kad net padeda aktoriams pasiruošti pasirodymui. Pavyzdžiui, Virgis Stakėnas teatrui padovanojo dvi savo skrybėles. Iš visų Lietuvos atlikėjų, kuriuos parodijuoja, teatro aktoriai yra gavę leidimus naudoti jų muziką bei įvaizdį. Tačiau aktoriai pripažįsta, kad dalyvauti viename koncerte su parodijuojamomis žvaigždėmis – padidinta atsakomybė.
„Kai kuriame vaidmenį, galvojame, kaip įtikti žiūrovui. Užmirštame, kad parodiją vertins tikrasis dainininkas. Kai susiduriame bendrame koncerte, tenka išlaikyti jų įvertinimo egzaminą”, – dienraščiui teigė aktoriai.
Naujasis Parodijų teatro narys R.Ambrulaitis ir be grimo yra panašus į žinomą dainininką Edmundą Kučinską. Dar studijų laikais daugelis pastebėdavo šį panašumą, bet vien išorinio tapatumo nepakanka.
„Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad trijų minučių pasistaipymas scenoje yra paprastas – tep lep ir baigta. Tik kai išbandžiau parodijavimą savo kailiu, suvokiau, koks tai sudėtingas darbas. Ne vieną valandą žiūrėjau įrašus su Edmundo koncertais ir dar ilgiau staipiausi repeticijose, kol pavyko atkartoti kai kurias dainininko manieras”, – tikino R.Ambrulaitis.
Populiarumo nevagia
Parodijų teatro nariai tiki, kad nekonkuruoja su tikraisiais dainininkais.
„Greičiau esame jų reklama. Populiariname jų įvaizdį. Be abejo, jų populiarumas duoda mums darbo, bet nemanau, kad valgome iš svetimų mielių maišytą duoną”, – tikino V.Balalis.
Aktoriai pasakojo, kad dainininkai vis draugiškiau priima jų pasirodymus ir lengviau sutinka būti parodijuojami. Dabar teatras turi daugiau Lietuvos muzikantų sutikimų parodijoms, nei jų yra įgyvendinę. Jie tiki, kad konkurencijos nejaučia todėl, kad dirba profesionaliai. Visi teatro aktoriai yra baigę Režisūros studijas, turi sceninės patirties, todėl parodijas sugeba atlikti skoningai, suprantamai ir šmaikščiai. Kolektyvo įsitikinimu, dar viena Parodijos teatro sėkmės priežastis yra ta, kad žiūrovai gali pamatyti visus mylimus atlikėjus vienoje vietoje ir per trumpą laiką išgirsti geriausias jų dainas.
„Duos Dievas proto, prasčiau nedirbsime ir „Juoko akademijos” lygio atlikėjais netapsime”, – atsisveikindami šmaikštavo aktoriai.
Audronė Gliožerienė