Statistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze.
Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda” psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU.
Vyrams (skirtingai nei moterims) lytinių hormonų kiekio sumažėjimas ir reprodukcinės funkcijos susilpnėjimas nepasireiškia staigia. 30–40 metų vyrams testosterono kiekis kasmet sumažėja 1–2 proc., 50–70-mečiams jo tėra pusė to kiekio, kuris yra sveiko 25-rių metų jaunuolio organizme! Laipsniškas vyriškų hormonų mažėjimas yra laikomas normaliu procesu.
To paties amžiaus vyrams testosterono kiekis gali skirtis – tai priklauso nuo genetikos, kūno sandaros, gyvenimo būdo, žalingų įpročių, gretutinių ligų. Pavyzdžiui, sergant cukriniu diabetu, arterine hipertenzija, išemine širdies liga, testosterono kiekis yra 10–15 proc. mažesnis negu to paties amžiaus sveiko vyro.
Vyrų negalavimai, kai mažėja vyriškojo lytinio hormono testosterono
Pirmiausia atsiranda šlapininės ir lytinių organų sutrikimų, kurie pasireiškia lytinio potraukio, apvaisinimo galimybės susilpnėjimu, dažnu šlapinimusi, orgazmo nebuvimu bei erekcijos sutrikimais.
Klimakteriniu periodu vyrai gali jausti karščio priepuolius, nervinio pobūdžio širdies skausmus, arterinio kraujo spaudimo svyravimus, galvos svaigimą ar oro trūkumą. Gali netikėtai parausti veidas, kaklas ar viršutinė krūtinės dalis. Taip pat vargina padidėjęs dirglumas, greitas nuovargis, susilpnėjusi atmintis, dėmesio koncentracija, nemiga, depresinės nuotaikos. Pastebimai keičiasi ir kūnas: sumažėja raumenų masė, jėga, kaulų tankis, plonėja oda, greičiau auga antsvoris.
Deja, vyrai nėra pratę skųstis klimakso simptomais.
Kai vyrui per 40
Apie vyrus po keturiasdešimties metų sakoma: „Žilė galvon, velnias uodegon”.
Psichologai nemano, kad tai yra tiesiogiai susiję su hormonų kiekio mažėjimu. Dėl andropauzės pasireiškia daugelio išvardytų psichikos sutrikimo simptomų, bet tai niekaip nėra susiję su vyro elgesiu. Kiekvienas žmogus pats už jį atsakingas, tai priklauso nuo vertybių skalės, moralės, gyvenimo stiliaus, jausmų artimiesiems.
40–45 metų (kartais ir vėliau, po 50-ties) tiek vyrai, tiek moterys įvertina tai, kas pasiekta gyvenime, lygina pasiekimus su jaunystės svajonėmis ir dažnai skaudžiai supranta, kad to, kas buvo nukeliama į ateitį ir apie ką buvo svajojama, jau niekada nebebus. Tai vadinama „gyvenimo vidurio” krize.
Mažėja fizinės jėgos, gęsta gyvenimo energija ir seksualinis patrauklumas, ir suvokiama, kad tai jau nėra laikina. Ši žinia – didelė psichologinė trauma. Ypač sunku yra tiems, kurių didelės ambicijos pranoko jų realias galimybes. Jie bet kuria kaina kabinasi į jaunystę ir neretai būtent jauna partnerė padeda vėl pasijusti patraukliam, jaunatviškam.
Kuo galima padėti?
Gana dažnai padeda psichologinis suvokimas: „Tai ne liga, ir nėra jokio reikalo gydytis”. Kai suprasite, kas vyksta, pasijusite geriau. Juk kiekviena gyvenimo atkarpa turi ir gerų dalykų. Laikas susitaikyti su savimi, nesigraužti dėl neįgyvendintų planų. Moteris šiuo nelengvu gyvenimo periodu turėtų stengtis suprasti vyrą, jo išgyvenimus, padėti suprasti save. Dvasinis suartėjimas galėtų tapti savotiška naujo gražaus šeimyninio gyvenimo pradžia.
Aišku, jei namuose vis tiek užverda ginčai ir nesutarimai, niekada nevėlu kreiptis pagalbos į psichologą ar psichoterapeutą.
Kai klimakso simptomai yra stiprūs, siūloma pakeičiamoji hormonų terapija.
Vyrų siaubas – prostatos išvešėjimas
Dėl minėtojo androgenų ir estrogenų pusiausvyros sutrikimo pusei vyrų, kurie sulaukia 45–60 metų, pasireiškia priešinės liaukos (prostatos) išvešėjimas, vadinamas gerybine prostatos hiperplazija (GPH).
Progresavus ligai, kai prostata užspaudžia šlapimo takus, sutrinka šlapimo nutekėjimas, gali plėstis šlapimtakiai, inkstų geldelės, todėl pažeidžiami inkstai. Neretai išsivysto šlapimo takų infekcinės ligos (inkstų, šlapimo pūslės uždegimas), šlapimo pūslėje formuojasi druskų nuosėdos, gali susidaryti akmenys. Dar vėliau gali pasireikšti inkstų funkcijos nepakankamumas. Todėl labai svarbu ligą laiku diagnozuoti. Vyrams, vyresniems nei 50 metų, būtina profilaktiškai lankytis pas urologą pasitikrinti prostatos būklę.
Dažniausi prostatos išvešėjimo simptomai:
– dažnesnis šlapinimasis, ypač naktį,
– susilpnėjusi šlapimo srovė,
– sunkiau pradėti šlapintis,
– nevisiško pasišlapinimo jausmas,
– lytinės funkcijos sutrikimai
Gydymas augaliniais preparatais
Prostatos išvešėjimas gydomas vaistais ar atliekant operaciją.
Jei diagnozuota pradinė ligos stadija, sėkmingai gydoma augaliniais preparatais. Augaliniai vaistai pasižymi tuo, jog labai retai sukelia šalutinių poveikių ir gali būti sėkmingai vartojami ilgą laiką . Remiantis moksliniais tyrimais sukurtas vaistas Prostamol uno. Jis pagerina šlapimo nutekėjimą, sustiprina šlapimo srovę, rečiau reikia keltis naktį, pagerėja lytinė funkcija.
Svarbu žinoti, kad prostatos išvešėjimas yra lėtinė liga, todėl ir jos gydymas ilgalaikis. Dėl šios priežasties Prostamol uno vartojama po vieną kapsulę per dieną ne mažiau nei 3–6 mėnesius (geriau 6–12 mėnesių), vėliau kursas kartojamas. Būklė pagerėja jau po 3–4 savaičių.
Labai svarbu prostatos hiperplazijos gydymu susirūpinti dar esant pradinėms ligos stadijoms, kai dar veiksmingas ilgalaikis gydymas augaliniais preparatais.
Sunkesnės ligos formos gydomos cheminiais preparatais. Tai receptiniai vaistai, jų paskiria urologas.
Jei gydyti pradedama ligai progresavus, gali prireikti ir operacijos. Operacijos metu daromas pjūvis per priekinę pilvo sienelę arba be pjūvio pro šlapimo kanalą pašalinama išvešėjusi prostatos dalis.
Monika Danienė