Bandymai tramdyti gąsdina mokinius

Mokiniams norima priminti apie jų pareigas, grąžinant į mokyklas drausmės pažymius.

Apie tai išgirdę moksleiviai pradėjo šiauštis, aiškindami, kad drausmės pažymiai trukdys jiems atsiskleisti kaip kritiškai mąstančioms asmenybėms, o mokyklas grąžins į sovietinius laikus.

Mokytojai siūlo dabartinių drausmės pažymių netapatinti su anais laikais rašytais į moksleivių atestatus. Šįkart drausmės pažymiai bus rašomi tam, kad pedagogams būtų lengviau spręsti apie naujus mokinius ir sudrausminti neklaužadas, nuo kurių kenčia ne tik bendramoksliai, bet ir mokytojai.

Sukilo žemaičiai

Pirmieji sugrąžinti drausmės pažymius pasiūlė Žemaitijos – Telšių, Plungės ir Gargždų – pedagogai. Mokytojai teigė, kad moksleiviai vis įžūlėja, tampa nebevaldomi, o mokytojai darbe jaučiasi nesaugūs, ir siūlė nedrausmingiems moksleiviams net neleisti laikyti egzaminų arba šalinti juos iš mokyklos.

Praėjusią savaitę švietimo ir mokslo ministras Remigijus Motuzas patvirtino, kad galimybė grąžinti drausmės pažymius svarstoma kartu su socialiniais partneriais, švietimo darbuotojų profesinėmis sąjungomis, švietimo taryba ir kitomis institucijomis.

Ministras įsitikinęs, kad bausmės pažymys padėtų sutramdyti vis įžūliau besielgiančius moksleivius.

Tačiau Lietuvos mokinių parlamentas (LMP) kritikuoja tokius svarstymus. Išplatintame viešame laiške LMP atstovai išdėstė tokią poziciją: „Mokiniai yra augančios, besimokančios kritiškai mąstyti asmenybės ir tai pabrėžia kiekvienas mokytojas, o bandymais įvesti drausmės pažymį mokytojų profsąjunga šiems teiginiams prieštarauja“.

Mokiniai laiške parašė, kad dėl nedrausmingo elgesio nenorėtų būti palikti ir antriems metams.

Reikia vyrų

Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytojas Vaidas Pamparas sakė, kad šių laikų drausmės pažymio nereikėtų tapatinti su sovietiniu.

„Iki 1990 metų drausmės pažymiai buvo rašomi į atestatą, prie kurio būdavo pridedama ir moksleivių elgesio charakteristika. Tai galėdavo nulemti ir sugadinti moksleivio ateitį. Vėliau elgesio pažymys tapo labiau informacinio pobūdžio. Jis leisdavo suprasti mokytojams ir tėvams apie moksleivių elgesį. Toks jis, manau, turėtų būti ir dabar. Be abejo, pagal pažymį negalima vaikų selekcionuoti. Bet mokytojams ir tėvams svarbu žinoti apie mokinių, ypač VIII – IX klasių, elgesį“, – aiškino mokytojas.

V.Pamparas tiki, kad drausmės pažymys padėtų mokiniams priminti ne tik jų teises, kurias moksleiviai puikiai išmano, bet ir pareigas. Jis mano, kad turintiems daugiau drausmės problemų mokiniams būtų pravartu užvesti ir elgesio sąsiuvinį, kuris padėtų pedagogams stebėti neklaužadas.

Pasidomėjus, kaip iki šiol išsiversdavo be drausmės pažymio, mokytojas šyptelėjo: „Kažkada teko atlikti pedagoginę praktiką Juodšilių (Vilniaus raj. – G.B.) specialiojoje mokykloje. Padirbus ten, vidurinių mokyklų moksleiviai nebeatrodo labai išdykę“.

Pašnekovas mano, kad jeigu mokykloje dirbtų daugiau pedagogų vyrų, problemų dėl nedrausmingų vaikų sumažėtų. Juk išdykauja dažniau berniukai nei mergaitės. Kartais su tokiais neklaužadomis, pasak V.Pamparo, užtenka tiesiog vyriškai pasikalbėti.

Įvestų svarstymus

Lietuvos mokinių parlamento Klaipėdos regiono vicepirmininkė Eglė Deltuvaitė sakė, kad moksleiviai išreiškė savo pasipriešinimą drausmės pažymiui iškart, vos tik mokytojai apie tai prabilo.

„Drausmės pažymys – ne geriausias būdas sudrausminti. Tai būtų grįžimas prie sovietinės mokyklų sistemos. Kyla klausimas, ar mokytojai sugebėtų objektyviai įvertinti mokinius. Juk būna, kad mokytojas mokinio nemėgsta, nepaisant to, kad šis gerai mokosi“, – aiškino E.Deltuvaitė.

Pašnekovė teigė, kad mokiniai pasisako ne prieš drausminimą, bet prieš priemones, kurių žada imtis mokytojai. Todėl Lietuvos mokinių parlamentas pasiūlė savo alternatyvą drausmės pažymiui.

„Siūlome mokinių elgesį pradėti vertinti balais, tačiau jie nebūtų rašomi nei į atestatą, nei į charakteristiką. Pavyzdžiui, už kiekvieną prasižengimą būtų rašomi balai, kurių skaičių mokiniai savo gerais poelgiais galėtų sumažinti. Jeigu mokinys surinktų dešimt balų už blogą elgesį, jį svarstytų klasės kolektyvas. Su surinkusiais 20 balų kalbėtųsi mokyklos mokinių taryba drauge su socialiniu pedagogu ir psichologu. Tie, kas surinktų 30 balų, būtų svarstomi prevencinėje komisijoje, į kurią įeina ir mokiniai, ir mokytojai, ir tėvai. Jeigu padarytų blogybių būtų per daug, mokinį būtų galima išmesti iš mokyklos“, – dėstė moksleivių atstovė.

Giedrė Balčiūtė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Švietimas su žyma , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.