Lapkričio 25 ir 26 dienomis Klaipėdos universiteto Mokomajame teatre praūžė tradicinis respublikinis mokyklinių teatrų festivalis „Aitvarai”.
Į šventę atvyko lietuvių filologijos ir režisūros specialybės absolventai su savo teatro kolektyvais iš Vilniaus, Prienų, Palangos, Panevėžio, Tauragės ir Klaipėdos miestų, iš viso – per 200 dalyvių nuo 12 iki 18 metų.
Sugrįžo absolventai
Jau daug metų (su pertraukomis) gyvuojantį festivalį organizavo Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Teatro pedagogikos katedra. Šventė tradiciškai prasidėjo aitvarų paleidimo akcija prie jūros I Melnragėje. Į dangų vienas po kito kilo margaspalviai aitvarai, o banguojančios jūros pakrantėje linksmai šėliojo šimtai moksleivių iš įvairių šalies kampelių. Iš Klaipėdos universiteto išskridę absolventai tarsi aitvarai po daugelio metų sugrįžta į savo Alma Mater su būriu jaunųjų teatralų. Sušalusius dalyvius skania kareiviška koše ir karšta arbata prie jūros vaišino Dragūnų pulko kareiviai.
Mokomajame teatre festivalio dalyvius pasitiko ryškūs tradiciniai italų teatro del‘
Arte personažai, o pasveikino ir gražių akimirkų palinkėjo KU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas doc. Aleksandras Žalys bei Teatro pedagogikos katedros vedėjas doc. Raimondas Kančas.
Sukūrė patys
Per dvi festivalio dienas uostamiesčio publikai nemokamai suvaidinta dvylika jaunatviška energija trykštančių spektaklių.
Šių metų festivalio naujovė – Panevėžio J.Miltinio vidurinės mokyklos teatro kolektyvas (vadovai A.Želvys ir V.Fijalkauskas) atvežė tris spektaklius, kuriuos vaidino, režisavo ir dramaturgiją sukūrė patys moksleiviai, – M.Varnauskaitės „Dieną degančios lempos” ir „(Ne) mano siela” bei V.Varankevičiūtės „Pagalba iš dangaus”.
Juozo Miltinio vidurinė mokykla nuosekliai ugdo jaunuosius talentus, kas antrus metus rengdama šalies jaunųjų dramaturgų konkursą. Pirmąją vietą laimėjusi pjesė pagal konkurso nuostatus pastatoma profesionalioje scenoje.
Skaudžiai aktualūs
Festivalyje dominavo spektakliai inscenizacijos pagal įvairių žanrų literatūrinę medžiagą. Jaunesnio mokyklinio amžiaus artistai iš Prienų „Ąžuolo” pagrindinės mokyklos išradingai žaidė V.V.Landsbergio „Pelytę Zitą” (rež. I.Drižilauskienė), o Klaipėdos jaunimo centro teatras „Trepsė” (rež. R.Svytytė) suvaidino to paties autoriaus pasaką „Rudnosiuko istorijos” su įstabiomis, iš tikrų vytelių pintomis lėlėmis.
Skaudų socialinio aktualumo skambesį žiūrovai išgirdo spektaklyje „Trumpa dangaus istorija” pagal J.C.Oates romaną „Žalstvyklė” (rež. M.Pustelninkienė). Kūrybingo, originalaus, pašėlusio, bet pedagogų nesuprasto ir nuolatos baudžiamo jaunuolio ir jo bendraamžių problemą spektaklyje „Vinys” pagal G.Kazlauskaitę ir J.Ivanauskaitę drastiškomis priemonėmis iškėlė Tauragės kūrybos centro teatro kolektyvas ( rež. J. Kazlauskienė).
Vaidino klasiką
Festivalyje neapsieita ir be klasikos. Lietuvos vaikų ir jaunimo centro teatras papasakojo graudžią Romeo ir Džiuljetos istoriją nuo triukšmingos pradžios iki gedulingos pabaigos (rež. T.Varnas, vad. V.Lipskytė), o Klaipėdos jaunimo teatras „Aušra” mokė kareivius teisingai vaidinti V.Šekspyro „Vasarvidžio nakties sapną” karo lauko 30-ame kvadrate, aidint tikriems šūviams (rež. G.Milinis).
Pasitelkę šiuolaikines technologijas, Vilniaus Žirmūnų gimnazijos moksleiviai su sveika ironijos doze išklojo visą tiesą per „Paskaitą apie pasaulį” pagal A.Škėmą (rež. A.R.Medeišienė), o sostinės Tuskulėnų vidurinės mokyklos jaunieji teatralai suvaidino nelinksmą, šiuolaikinių aktualijų kupiną V.Gaižausko pjesę „Koridoriaus vaikai”(rež. R.Ercmonienė-Varnienė).
Festivalį užbaigė senjorai – Palangos Grubusis teatras, subtiliai ir psichologiškai motyvuotai suvaidinęs „Paskutinį kavalierių” pagal dvi J.Bergmano noveles (rež. V.Milinis). Įdomu, kad spektaklį ne tik režisavo, bet ir jame vaidino dvi lietuvių filologijos absolventės Rita Milinienė ir Valdonė Šiaulienė.
Nėra „tvirta valiuta”
Seminare „Švietimo ir teatro sąsajos” kolektyvų vadovai, Teatro pedagogikos katedros dėstytojai ir dramos mokytojai aptarė matytus spektaklius, diskutavo įvairiais aktualiais mokyklinio teatro klausimais. Jie apgailestaudami juokavo, kad teatras mokykloje vis dar nėra „tvirta valiuta”, nors dramos pamokų prestižas kasmet auga. Džiugu, kad į teatro veiklą įsitraukia vis daugiau vaikinų, vaidina ne tik gabūs, bet ir problemiški, socialiai apleisti vaikai, šioje veikloje randantys atgaivą ir tikrą paguodą. Pedagogai ne kartą akcentavo, kad teatras mokykloje yra labai populiarus ir mėgstamas užsiėmimas, todėl vieningai nuspręsta kitą rudenį surengti tarptautinę konferenciją, kurioje būtų iš esmės aptartas teatro vaidmuo jauno žmogaus ugdymo procese.
Festivalio dalyviai dvi dienas ne tik patys vaidino ar atidžiai stebėjo kitų moksleivių spektaklius, bet ir linksmai šoko, bendravo vakaronėje, susirado daug naujų draugų, o kai kurie labai džiaugėsi galimybe pirmą kartą šiais metais pasveikinti Baltijos jūrą. Tikimės, kad „aitvarai” ir kitais metais į svaiginantį kūrybos dangų pakels šimtus jaunųjų Melpomenės talento gerbėjų.