Lošimų verslo organizatoriai susikibo dėl rengiamų įstatymo pataisų turinio
Nuo 2001-ųjų galiojantis Azartinių lošimų įstatymas, reglamentuojantis kazino, lošimų automatų, bingo salonų ir lažybų punktų darbą, pretenduoja patekti į dažniausiai tobulinamų teisės aktų sąrašą. Per ketverius metus buvo užregistruotas dviženklis skaičius bandymų šį įstatymą pakeisti ir papildyti. Bene pusė reformatorių žygių buvo sėkmingi – pakeista daugiau nei 17 straipsnių iš 34, o keletas jų keisti net po kelis kartus.
Ši aritmetika, be kita ko, reiškia, kad visas įstatymas turi būti priimamas iš naujo, įvertinant lig šiol sukauptą Valstybinės lošimų priežiūros komisijos patirtį ir naujus verslo praktikų pasiūlymus. Pastarieji, sufleruodami pataisas, net nebando slėpti savo protekcionistinių nuostatų.
„Automatininkai” nori daugiau laisvių
Vienos iš dviejų Lietuvoje veikiančių asocijuotų azartinių lošimų struktūrų – Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos (NLŽVA) iniciatyva vakar mūsų šalyje lankėsi Europos lošimų ir žaidimų federacijos EUROMAT prezidentas Eduardas Antocha bei generalinė sekretorė Lucy Cronin. Svečių misija – suteikti daugiau svorio NLŽVA parengtiems pasiūlymams įtvirtinti skirtingus reikalavimus riboto ir neriboto išlošimo lošimų organizavimui. Tiksliau, lošimo namų veiklą reglamentuojančių teisės aktų apynasrį pakeisti „kietesniu”, o vadinamosios „B” kategorijos lošimo salonams (čia esančiais automatais galima išlošti dažniau, statant nedideles sumas ir gaunant atitinkamų proporcijų premijas) suteikti daugiau laisvių.
Tiek EUROMAT vadovai, tiek juos į Lietuvą pakvietęs NLŽVA valdybos pirmininkas Samoilas Kacas tikino, kad tokia praktika taikoma Europos valstybėse siekiant apriboti galimybę pralošti dideles pinigų sumas ir sudaryti galimybes rinktis kitas lošimų formas – lažybas, bingo ir kitus žaidimus, kuriuose statomos smulkesnės sumos.
18 Europos lošimų ir žaidimų verslo asociacijų vienijančios federacijos EUROMAT pasiūlymus įstatymo tobulinimui svečiai perdavė ir Valstybinės lošimų priežiūros komisijos nariams, su kuriais vakar buvo surengtas specialus susitikimas.
„Tikimės, kad diskusijos aktualiausiais azartinių lošimų reguliavimo, rinkos kontrolės ir lošėjų apsaugos klausimais prisidės prie stabilios lošimų rinkos formavimo ir ilgalaikės lošimų industrijos ateities Lietuvoje”, – tikino S.Kacas.
Šio verslininko teigimu, šiuo metu tiek lošimo namams, kuriuose galima laimėti ir pralaimėti praktiškai neriboto dydžio sumas, tiek lošimo automatų salonams taikomi vienodai dideli reikalavimai. NLŽVA vadovas tikino, kad tai ne tik nelogiška, bet ir neteisinga, nes „B” kategorijos azartiniai lošimai, Europoje traktuojami kaip normali suaugusiųjų pramoga ir laisvalaikio praleidimo forma, Lietuvoje yra nepelnytai ujami.
„Vakaruose riboti lošimai orientuoti į pramogų ieškotojus ir tik didesnės rizikos mėgėjai renkasi kazino. Be to, lošimo namai apmokestinti nuo jų veiklos rezultato, tokiu būdu laimi ir valstybė. Pas mus viskas atvirkščiai: 95 proc. rinkos užima kazino, kuriuos dažnai fiziškai neįmanoma kontroliuoti ir kur visuomet yra didesnė rizika”, – dėstė S.Kacas.
Interesai skiriasi
EUROMAT generalinė sekretorė L.Cronin pripažino, kad ES kol kas neturi vieno teisės akto, kuris reglamentuotų azartinių lošimų veiklą, tačiau atskiruose reglamentuose aptariama kazino, lažybų ir kitų azartinių žaidimų veikla. Jos teigimu, ateityje ES planuoja suvienodinti visose 25 ES šalyse veikiančius azartinių lošimų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, todėl jei Lietuvos sistema labai skirsis nuo kitų šalių, jai gali kilti sunkumų.
S.Kacas pastebėjo, kad jei Valstybinė lošimų priežiūros komisija, rengdama Azartinių lošimų įstatymo pataisas, remsis europine patirtimi, neabejotinai turėtų būti įtvirtintos nuostatos, palankios smulkiesiems šio verslo dalyviams. „Statistika ir apibendrinta ES patirtis naudinga mums, o ne kazino savininkams”, – tikino S.Kacas.
Tuo tarpu Lietuvos lošimų operatorių asociacijos (LLOA) prezidentas Kazys Paulikas apgailestavo, kad su kolegomis iš NLŽVA sunkiai randa bendrą kalbą. „Jie rūpinasi ne azartinių lošimų verslą reglamentuojančių teisės aktų skaidrumu, o savo biznio – „B” kategorijos lošimų automatų protegavimu. Ponas Kacas pateikia tendencingą informaciją ir siekia apsunkinti konkurentų veiklą. Tuo tarpu kalbos apie jų „nekaltumą” nėra pagrįstos. Lošimų automatai surenka panašias pinigų sumas, kaip ir kazino. Be to, jie įsikūrę arčiau masinių žmonių susibūrimo vietų, mokyklų, prekybos centrų, ten nėra griežtos apsaugos ir kontrolės, todėl neretai lošia netgi nepilnamečiai. Kazino visoje šalyje galima suskaičiuoti ant pirštų, o lošimo salonų skaičius artėja prie šimto”, – dėstė K.Paulikas.
LLOA prezidentas tikino, kad dabartinis azartinių lošimų įstatymas po daugybės tobulinimo ir tikslinimo procedūrų jau yra pakankamai kokybiškas, todėl radikalios permainos atneštų tik sumaištį ir nuostolius.
„Keisti reikėtų nebent tokius dalykus kaip darbuotojų mokymas, reklama bei dar keletas smulkmenų. Tačiau iš esmės viskas yra gana neblogai. Įstatymas griežtas, tačiau jo raidės tiksliai besilaikantiems didesnių problemų nekyla. Kontrolės sistema, net ir rengdama reidus vidury nakties, kol kas jokių pažeidimų nenustatė ir progos taikyti sankcijas neturėjo”, – tikino K.Paulikas.
Sprendimai kitąmet
Valstybinės lošimų priežiūros komisijos administracijos direktorius Andrius Karaliūnas po susitikimo su svečiais iš Europos lošimų ir žaidimų verslo asociacijas vienijančios federacijos EUROMAT patvirtino, kad pagrindinė jų proteguojama idėja – griežtinti kazino keliamus reikalavimus ir liberalizuoti lošimo salonų verslo aplinką.
„Mes analizuosime jų pateiktą informaciją ir galbūt kai kuria Europos patirtimi iš tiesų bus pasinaudota. Juo labiau kad tiek NLŽVA, tiek LLOA turi savo atstovus darbo grupėje, rengiančioje azartinių lošimų įstatymo pataisas. Kita vertus, nereikėtų pamiršti, kad ponas S.Kacas pats yra verslininkas, vadovaujantis lošimo salonams, todėl pateikiami pasiūlymai palengvinti vienų rinkos dalyvių veiklą ir apsunkinti konkurentų turi būti vertinami kritiškai. Išeities taškas turėtų būti lošėjo sveikatos apsauga. Juk tiek automatai, tiek kazino daro neabejotiną poveikį žmogui, kaip kad daro alus ar degtinė. Viskas priklauso nuo saiko”, – sakė A.Karaliūnas ir pabrėžė, jog dėsto asmeninę savo nuomonę.
Pareigūnas susilaikė nuo konkrečių Azartinių lošimų įstatymui pateiktų pataisų komentarų, tačiau patikino, kad jame bus įvertinta visa ligšiolinė patirtis ir apibrėžti svarbiausi šio verslo principai.
„Kol kas mes turime tam tikrų reglamentų, sąlygų, leidimų ir draudimų rinkinį, tačiau ne visuomet aiškūs principiniai dalykai. Išsprendus šias problemas visiems dirbti būtų kur kas aiškiau: tiek verslininkams, tiek kontroliuojančiai institucijai. Kita vertus, revoliucingų pakeitimų Azartinių lošimų įstatyme atsirasti neturėtų. Kaip bus iš tiesų, pamatysime jau kitais metais”, – aiškino A.Karaliūnas.
Šiuo metu azartinius lošimus Lietuvoje organizuoja 14 bendrovių, valdančių 18 kazino, 53 lošimų automatų salonus, vieną bingo saloną ir 143 lažybų punktus. Juose per tris šių metų ketvirčius buvo pralošta 90,544 mln. litų, arba 50,2 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai (60,297 mln. litų). Lošimų organizatoriai gavo 404,003 mln. litų pajamų ir išmokėjo 313,459 mln. litų laimėjimų (atitinkamai 56,4 proc. ir 58,3 proc. daugiau).
Renaldas Gabartas