Šiuos gyvūnus žmogus prisijaukino prieš 4500 metų, bet iki šiol netyla ginčai dėl jų laikymo Šiuos gyvūnus žmogus prisijaukino prieš 4500 metų, bet iki šiol netyla ginčai dėl jų laikymo
Gyvuoja senas posakis, kad katinas mėgsta vaikščioti vienas. Šie naminiai gyvūnai yra išdidūs, sunkiai pasiduoda dresūrai. Pastebėta, kad kačių nemėgsta diktatoriškų polinkių žmonės, – jie kur kas mieliau renkasi šunis, kurie šeimininkui padlaižiauja.
Istorijos vingiuose
Mūsų skaitytojas Juozas Andriukaitis iš Garliavos, pasiūlęs šią temą, piktinasi žmonėmis, kurie namuose laiko gyvūnus. Jis tvirtino, kad vienodai nemėgsta nei kačių, nei šunų. „Gyvūnai suėda dalį maisto, kurį būtų galima skirti badaujantiems žmonėms, kelia pavojų užsikrėsti ligomis, teršia aplinką. Man nemalonu užeiti pas tuos, kurie laiko gyvūnų. Ant tvorų rašo: „Atsargiai – piktas šuo”. Manau, reikėtų pakeisti: „Atsargiai – piktas (kvailas) šeimininkas”, – tokią kategorišką išvadą apie naminių augintinių globotojus daro J.Andriukaitis. Istorikai, besiginčydami su archeologais, sutaria, kad naminių kačių yra visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Dabar Žemėje gyvena beveik 50 katinių šeimos rūšių, kurioms priskiriama ir puma, galinti sverti 60 kilogramų. Dėl specifinio kniaukimo atsirado pirmasis pavadinimas – Egipto mau. Pastebėta, kad katės naikina žiurkes, kurios maro metu buvo ligos platintojos, todėl egiptiečiai savo kates ėmė garbinti kaip dieviškas būtybes. Už katės nužudymą grėsė net mirties bausmė, o natūraliai žuvę gyvūnai būdavo aplaistomi ašaromis. Net faraonų kapuose randama balzamuotų kačių.
Įdomu tai, kad katės padėdavo net karus laimėti. VI a. pr. m. e. persai lengvai užkariavo Egipto miestus, nes jų kariai prie skydų prisitvirtindavo gyvas kates, o egiptiečiai nenorėdavo jų sužeisti, todėl be mūšio palikdavo kovos lauką. XIV amžiuje krikščionys Europoje pradėjo medžioti raganas, o katės nepasiduodavo įsakymams, buvo nesuprantamos, todėl susietos su raganavimu ir naikintos. Tada Europą užpuolė žiurkės, išplatino marą, kuris paguldė apie 25 milijonus gyventojų. Kačių teko „atsiprašyti”, net įsivežti iš kitur.
Daromės švelnesni
Apie kates išleista nemažai literatūros, tačiau naujausia ir bene įdomiausia – švedų autorės Ullos Barvefjord knyga „Viskas apie kates”. Kai kurios didžiosios religijos, pavyzdžiui, budizmas, šiuos gyvūnus skelbia šventais, nes jie mato tamsoje, todėl gali atbaidyti piktąsias dvasias. Palankiai apie kates atsiliepia ir islamo išpažinėjai.
Psichologai seniai pastebėjo, kad šeimose, kuriose laikoma mažesniųjų žmogaus brolių, vaikai užauga švelnesni, silpnesniam jautresni. Tokie kieme pagauto gyvūno tikrai nekankins, nelaužys uodegų ar kitaip „žaisdami” nežudys. Stebėdami, kaip vaikai elgiasi su gyvūnais, JAV mokslininkai nustato, ar vaikai priklauso smurtininkų rizikos grupei. Šiuo atžvilgiu svarbūs net pirmieji kūdikio metai, nes tokiu metu sugeriami pirmieji įspūdžiai ir formuojasi supratimas apie švelnumą šalia esančiai būtybei.
Katės ir vaikai puikiai sugyvena, jeigu pastarieji išmoksta paisyti keturkojų draugų poreikių. Pavyzdžiui, netampyti jų už uodegų, nes katės puikiai sugeba apsiginti. Nors, anot autorių, yra kačių, kurios viską iškenčia, bet tada „atsigroja” kitaip – gali pradėti bet kur šlapintis.
Skeptikai gali pasakyti: yra žmonių, kuriems gyvūnai sukelia alergiją. Tikra teisybė. Tokiu atveju katės, šuns ar kito kailinio gyvūno namuose nelaikysi. Specialistai net pataria išsiaiškinti, ar nėra alergiški ne tik šeimos nariai, bet ir jūsų draugai, giminės. Nustatyta, kad kačių šeimininkai ant drabužių, apavo nešioja alergenus, todėl labai jautrūs žmonės net nuo artimesnio bendravimo su tokiu žmogumi gali susirgti alergija. Tačiau jeigu vaikai nuo kūdikystės bendrauja su gyvūnais, tai vėliau jiems gresia kur kas mažesnis pavojus susirgti kailinių gyvūnų sukeliamomis ligomis.
Sterili aplinka – pavojinga?
Specialistų nuomone, astma ir alergija yra „mokestis” už civilizacijos patogumus. Seniau pediatrai beveik vieningai rekomenduodavo vaikus laikyti švarioje aplinkoje, kur nėra gyvūnų. Tačiau dabar nuomonė keičiasi, nes paaiškėjo, kad kūdikių imunitetas susidaro natūraliai, kai vaikas su įvairiomis medžiagomis susiduria mažomis dozėmis. Kitaip sakant, vaikai įgyja atsparumą ir neserga.
Apie šią problemą rašo plačiai pasaulyje platinamas žurnalas „Apoteket” („Vaistinė”): „Vis daugiau duomenų rodo, kad vaikams, kurie dažnai persišaldo ir auga namuose, kur tvarka ne visada absoliuti, mitybos higiena – ne pati geriausia, o lovoje miega katė, gresia mažesnis pavojus susirgti astma ir alergija. Formuojasi naujas požiūris į staigų susirgimų astma ir alergija padidėjimą. Požiūris, kuris apverčia seną supratimą aukštyn kojomis”.
Nekonfliktuokime su kaimynais
Kačių mėgėjai seniai įsitikinę, kad katės yra ypač švarūs gyvūnai, nes sveika augintinė kasdien gal net po keletą kartų liežuviu „išsiprausia” visą kailį. Teršia aplinką? Visa tai priklauso nuo šeimininkų išsilavinimo, supratimo apie švarą ir tvarką. Net teigiama, kad per ilgus metus šeimininkas su augintiniu supanašėja, ypač pagal elgesį.
Ne paslaptis, kad yra žmonių, kurie ne tik kad nemėgsta, bet netgi bijo kačių. Kaip aukščio, tamsos, gyvačių ar turi kitokių fobijų. Tokiam svečiui neverta aiškinti, kokia gera jūsų augintinė, bet geriau ją uždaryti kitame kambaryje. Pastebėta, kad katė būtinai atsiguls ant jos labiausiai bijančio žmogaus. Todėl, kad ji yra smalsi, nori užmegzti kontaktą, o labiausiai patinka ramiai sėdintys žmonės. Anot specialistų, tokie žmonės turėtų kreiptis pagalbos į psichologą. Atsikratę nereikalingų baimių pajustų didelį palengvėjimą, kartu atsikratytų ir nepatogumų kelionėse. Pavyzdžiui, Graikijoje nereikėtų sprukti iš lauko kavinės, kai nežinia iš kur išdygusi katė pradės glaustytis apie kojas. Specialistai sako, kad prieš įsigyjant katę verta pagalvoti, kaip į tai reaguos kaimynai. Jeigu išbėgęs į lauką katinas pas kaimynus pradės „ženklinti” savo valdas, jeigu kapstysis vaikų smėlio dėžėse ar gėlių lysvėse – konflikto neišvengsime. O jeigu jūsų augintinė „pasižymės” savo teritoriją kaimyno vaiko vežimėlyje, automobilyje ar ant sofos? Todėl, prieš įsigydami augintinį, apsvarstykime visus variantus, kad vėliau netektų jo palikti miške ar kitoje namo laiptinėje. Tokių nežmoniškų atvejų, deja, vis daugėja.
Julius Lenčiauskas