Nors vasaros sezonas jau įsibėgėjo, gelbėtojai iki šiol teigia nežinantys, kuriose paplūdimių vietose jiems priklauso budėti. Tokia situacija tampa graudžiai absurdiška, kai prireikia jų pagalbos.
Praėjusį sekmadienį jūroje Girulių paplūdimyje skendusi žmogų gelbėti važiavo gaisrininkai, o skęstančiųjų gelbėtojai tuo metu laukė, kol bus nustatytos tikslios paplūdimių ribos.
Klaipėdos miesto valdžia tvirtina jau sureagavusi į pasipylusią kritiką, o dėl sekmadieninio incidento Giruliuose žada atlikti tarnybinį patikrinimą.
Ką ir kaip kviesti?
Tik laimingo atsitiktinumo dėka birželio 12 dieną Girulių paplūdimyje pavyko išvengti skaudžios nelaimės.
Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys Valdemaras Anužis pasakojo esąs pašiurpęs nuo to, kaip uostamiesčio paplūdimiuose organizuojamas skęstančiųjų gelbėjimas.
Politikas pasakojo, kad sekmadienio pavakare jis buvęs Girulių paplūdimyje, prie paskutinių persirengimo kabinų, kai netikėtai pastebėjęs toli jūroje besiblaškantį žmogų.
„Jūra buvo labai banguota. Paklausiau šalia esančių žmonių, ar iškviesti gelbėtojai. Nors išgirdau teigiamą atsakymą, vis tiek dar kartą nusprendžiau paskambinti pats. Žinoma, jokios informacijos, kokiu telefonu būtų galima iškviesti gelbėtojus, paplūdimyje nebuvo, telefono aparato – taip pat. Tad skambinau mobiliuoju telefono numeriu 112. Atsiliepusi operatorė atsakė, kad apie šį įvykį jau pranešta gaisrininkams. Tai mane labai nustebino. Kodėl ne gelbėtojams, kurie budi paplūdimyje?” – pasakojo V. Anužis.
Pasak politiko, gaisrininkų teko laukti ilgai. Tik po gero pusvalandžio iš Girulių pusės atbėgo hidrokostiumu apsirengęs uždusęs gaisrininkas, jam iš paskos – dar keli kolegos su gelbėjimo įranga.
„Panašu buvo, kad juos pačius jau reikia gelbėti, nes jie bėgo gerą kelio galą, mat operatorė jiems buvo nurodžiusi vykti į II Melnragę. Laimei, skęstančiajam iki tol, kol atvyko gaisrininkai, pavyko išsikapstyti pačiam. Skęstančiųjų gelbėtojai per visą tą laiką taip ir nepasirodė”, – pasakojo V. Anužis.
Nežino, kur gelbėti, kur ne
Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos viršininkas Virginijus Urbonas šią situaciją komentavo paprastai – esą kol nėra pastatyti riboženkliai, tiksliai apibrėžiantys paplūdimių teritorijas, gelbėtojai nežino, ar skęstantį žmogų jiems priklauso gelbėti, ar ne.
„Nėra tokio finansavimo, kad už pliažo ribų galėtume taip pat gelbėti skęstančiuosius”, – aiškino V. Urbonas.
Tokia dviprasmiška situacija, pasak V. Urbono, susidarė dėl to, kad tiek ilgai buvo vilkinamas Girulių detaliojo plano patvirtinimas. Tik šių metų gegužės pabaigoje patvirtinus Girulių detalųjį planą buvo nustatytos paplūdimių ribos, tačiau riboženkliai iki šiol nepastatyti.
„Kol kas gelbėtojai dirba pagal praėjusių metų schemas. Tačiau, kol nėra riboženklių ir informacinių stendų, poilsiautojai neturi informacijos, kuriuose paplūdimiuose budi gelbėtojai. Ypač tai keblu sužinoti atvykėliams. Beje, Giruliuose sekmadienį skendęs vyriškis buvo iš Kauno. Jis skendo už pusantro kilometro nuo gelbėtojų stoties”, – pasakojo V. Urbonas.
Gelbėja 400 metrų spinduliu
Skęstančiųjų gelbėjimo stoties viršininkas tikino, kad Klaipėdos gelbėtojai tikrai negali aprėpti visų maudyklių. Esą žmonės skęsta ir ežeruose, kur nebudi jokie gelbėtojai.
V. Urbonas apgailestavo, kad uostamiesčio gelbėtojams dar neįmanoma paskambinti bendru trumpuoju pagalbos telefono numeriu 112. Kiekviena gelbėtojų stotis turi atskirą telefono numerį.
Kita vertus, postuose budinčių gelbėtojų esą ir nebūtų galima iškviesti į atokesnę vietą, mat jie privalo užtikrinti žmonių saugumą jiems priklausančioje teritorijoje.
Pasak V. Urbono, šiuo metu gelbėjimo postuose budi po du gelbėtojus, jie turi prižiūrėti 400 metrų pločio teritoriją. Pagal europinius standartus reikalaujama, kad paplūdimiuose gelbėtojai budėtų bent kas 100 metrų.
Prašys pasiaiškinti
V. Anužis negalėjo atsistebėti, kaip atsainiai uostamiestyje organizuojamas gelbėtojų darbas. Esą nėra net elementarios informacijos, kaip žmogui šauktis pagalbos ištikus nelaimei.
„Negi reikia daug lėšų, kad ant kiekvienos persirengimo būdelės būtų užrašyti telefonų numeriai, kuriais reikėtų skambinti nelaimės atveju. Galų gale kiekvienoje lauko kavinėje būtų galima palikti bent gelbėjimo ratą… Be to, aiškiai turėtų būti nurodyta, kaip vadinasi paplūdimys, arba bent sunumeruotos persirengimo būdelės. Kaip pasakyti gelbėtojams, kur atsitiko nelaimė – „prie ano medžio”? Klaipėdos paplūdimiams reikia duoti ne mėlynąją vėliavą, o vėliavą su kaukolę”, – piktinosi V. Anužis.
Po šio incidento V. Anužis kreipėsi į Savivaldybės administraciją, idant jos atstovai per artimiausią miesto Tarybos posėdį pasiaiškintų, kodėl taip netinkamai Klaipėdos mieste organizuojamas gelbėtojų darbas.
Skaudi pamoka
Savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė jau vakar sureagavo į politiko kreipimąsi ir bandė spręsti skęstančiųjų gelbėjimo organizavimo problemas.
J. Simonavičiūtė tikino, kad šitam konkrečiam atvejui bus atliktas tarnybinis patikrinimas ir bus išsiaiškinta, ar tikrai incidentas vyko už gelbėtojų prižiūrimo paplūdimio ribų.
„Užsienyje žmonės net neina maudytis ten, kur nėra pliažo ir nebudi gelbėtojai, nes draudimo kompanijos į tai atsižvelgia ir nemoka kompensacijų. Bėda ta, kad mūsų pliažai dabar susiformavo labai ilgi. Bendras Girulių ir Melnragės pliažų ilgis – 5 kilometrai”, – sakė J. Simonavičiūtė.
Tačiau valdininkė tikino, kad sekmadienio incidentas Giruliuose valdininkams bus skaudi pamoka. Daugelį V. Anužio pasiūlymų esą planuojama įgyvendinti dar šią vasarą.
Jau šią savaitę bus pastatyti ir riboženkliai. Be to, planuojama prašyti persirengimo būdeles prižiūrinčios bendrovės leisti ant jų iškabinti plakatus, kuriuose būtų spausdinama visa reikiama informacija, kaip poilsiautojams elgtis ir kur kreiptis nelaimės atveju.
Gaisrininkai ištraukia nebegyvus
Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Informacijos ir analizės poskyrio viršininkas Petras Žukauskas neslėpė, kad ekipažui iš miesto operatyviai atvykti prie jūros sudėtinga – per didelis atstumas.
„Laimei, gelbėti jūroje skęstančius žmones mus kviečia retai, kartą per kelerius metus. Dažniau kviečia padėti, kai skęsta Danės upėje arba Trinyčių tvenkinyje. Tačiau yra ne kartą tekę važiuoti traukti iš vandens prie Molo skęstančius žmones. Pats prieš keletą metų esu važiavęs iš jūros traukti skęstančiojo. Tuomet buvo ankstyvas pavasaris, gelbėtojai dar paplūdimiuose nebudėjo. Tačiau paprastai tėra mažai šansų, kad gaisrininkai suspėtų ištraukti gyvą žmogų. Per didelis atstumas, kad spėtų greitai atvažiuoti”, – pasakojo P. Žukauskas.
Edita Užkuraitė
„Vakarų ekspresas”