Laisvė smaugiama įstatymo tarnų rankomis

Net ir daug matę Temidės tarnai bei politikai buvo priblokšti sostinės teisėjo sprendimo, pagrįsto tik savo nuomone, o ne įstatymais, į teismo posėdį jėga atvesdinti straipsnių ciklą apie Lietuvoje klestinčią korupciją parašiusį dienraščio „Respublika” leidėją Vitą Tomkų.

Vienas žinomiausių Klaipėdos advokatų Osvaldas Martinkus teigė, kad teisėjas turėjo teisę priimti nutartį dėl V. Tomkaus atvesdinimo nebent tik tuo atveju, jeigu jį galima vertinti kaip asmenį, vengiantį atvykti pagal teismo šaukimą, kuris turi būti įteiktas asmeniškai.

Tačiau nuo teismo nesislapstančiam V. Tomkui net nebuvo pasirūpinta šaukimą įteikti asmeniškai.

Užsipuolė iš naujo

Žinia, menamo antisemitizmo ir tautinės nesantaikos kurstymo byla dėl V. Tomkaus rašinių ciklo apie šalį apraizgiusią korupciją ir marionetinius politikus anksčiau jau buvo nutraukta.

Tačiau kai kuriems politikams nepatiko tai, kad Lietuvoje yra leidinių, nevengiančių rašyti apie politikų savivalę bei piktžaizdes įvairiausiose šalies struktūrose.

Situacija pasikeitė po garsiojo juodų nuotaikų kupino prezidento Valdo Adamkaus metinio pranešimo, perskaityto Seime šiais metais.

„Kodėl krašto visuomenės ir tarptautinės bendruomenės pasipiktinimą sukėlę antisemitiniai išpuoliai mūsų teisėsaugos netikėtai vertinami kaip „humoras” ir „ironija”? Šie ir kiti faktai kalba apie rimtas lojalumo problemas ir kelia abejonių dėl mūsų institucijų gebėjimo ginti civilizuoto gyvenimo principus bei nacionalinius interesus”, – iš parlamento tribūnos rėžė kalbą V. Adamkus.

Byla dėl V. Tomkaus rašinių po šio pranešimo buvo vėl netikėtai atnaujinta.

„Aš rašiau apie korupciją, vykdžiau žurnalisto pareigą, skelbiau, ką žinojau, o man inkriminuojamas antisemitizmas. Ilgą laiką nekomentavau įvykių, nes nenorėjau daryti jokio spaudimo teismui. Tačiau dabar teisėjas sako, kad jo nuomonė yra svarbesnė už įstatymą”, – „Vakarų ekspresui” sakė V. Tomkus.

Nutartis – slepiama

Išpuoliai prieš „Respubliką” ir jos leidėją V. Tomkų tęsiasi ir dabar.

Šią savaitę bylą dėl tariamai antisemitinių rašinių nagrinėjantis Vilniaus 2-ojo apylinkės teismo teisėjas Audrius Cininas nusprendė į teismo posėdį V. Tomkų atvesdinti su policija.

„Vakarų ekspresui” vakar pasidomėjus, kuo motyvuojamas toks sprendimas, teisėjas A. Cininas teigė bijantis kalbėti apie tai.

„Kad mano žodžiai jūsų nesuklaidintų. Viskas surašyta mano nutartyje”, – paaiškino jis.

Dienraščiui paprašius pakomentuoti nutartį ir paaiškinti sprendimo motyvus, teisėjas atsisakė tai padaryti ir pasiūlė kreiptis į „Respublikos” dienraštį.

Tačiau A. Cinino nutarties nėra matęs net ir minėto dienraščio leidėjas V. Tomkus. Jis nebuvo gavęs ir šaukimo į teismo posėdį, nors A. Cininas aiškino priešingai, teigdamas, esą jei nepavyko šaukimo V. Tomkui įteikti asmeniškai, dokumentas yra perduodamas „darbuotojams ir laikoma, kad V. Tomkus šaukimą gavo”.

Tokia pozicija, teisininkų nuomone, prieštarauja įstatymams, kadangi šaukimas privalo būti įteiktas asmeniškai.

Klausimų kyla ir kitoje situacijoje – nors byla dėl V. Tomkaus rašinių dar nėra baigta, nepriimtas joks sprendimas, to paties Vilniaus 2-ojo apylinkės teismo teisėjai tūkstančius litų siekiančiomis baudomis jau nubaudė rusų kalba leidžiamos „Respublikos” redaktorių Algį Kalantą, kurio vadovaujamas dienraštis perspausdino V. Tomkaus straipsnių apie korupciją ciklą.

Piniginėmis baudomis dėl to paties nubausti ir buvęs „Vakaro žinių”, o dabar – „Respublikos” vyriausiasis redaktorius Raimundas Celencevičius bei rusų kalba leidžiamos „Respublikos” redaktoriaus pavaduotoja Nadežda Doronina.

Advokatai pašiurpo

Administracinės teisės pažeidimų kodeksas (ATPK) numato, kad administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys privalo dalyvauti nagrinėjant bylas, iškeltas pagal kelis konkrečius straipsnius (smulkus svetimo turto pagrobimas, nedidelis chuliganizmas, girto pasirodymas viešojoje vietoje ir t.t.). Straipsnis, pagal kurį yra iškelta byla V. Tomkui, į šią kategoriją nepatenka.

Išgirdę apie A. Cinino veiksmus, garsūs teisės aktų žinovai pašiurpo.

„Jei straipsnis nepatenka į kategoriją tų, pagal kuriuos patraukiant administracinėn atsakomybėn žmogų galima atvesdinti, kokių komentarų dar reikia?! Čia negali būti pasakymo „aš taip manau”. Ne „aš taip nusprendžiau”, o įstatymas taip nusprendė. Ne įstatymas yra teisėjo, advokato ar prokuroro norų vykdytojas, o atvirkščiai!..” – taip reagavo vienas garsiausių šalies advokatų, Advokatų tarybos pirmininkas Rimas Andrikis.

Kitas garsus advokatas Kazimieras Motieka nesuprato, kaip teisėjas galėjo priimti sprendimą atvesdinti žmogų, jei šis net negavo šaukimo.

„Jei byla iškelta V. Tomkui, o ne jo leidžiamam dienraščiui, šaukimas turi būti įteiktas jam asmeniškai, bet ne kokiam nors redakcijos darbuotojui”, – sakė advokatas.

Į savo pavaldinio A. Cinino veiksmus atsisakė reaguoti ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Vytautas Greičius, teigdamas, kad tai ne jo, o Vilniaus apygardos teismo pirmininko reikalas.

„Aš to klausimo nei komentuoti, nei juo domėtis negaliu, kadangi byloje dar nėra priimtas joks sprendimas”, – „Vakarų ekspresui” sakė V. Greičius.

Minėto Vilniaus teismo vadovas Artūras Šumskas vakar nerado laiko atsakyti į klausimą, ar domėjosi savo pavaldinio A. Cinino veiksmais.

Tai, kad atvesdinti arba ne administracinės bylos dalyvį į teismo posėdį yra subjektyvus bylą nagrinėjančio teisėjo sprendimas, mūsų dienraščiui pripažino ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo pirmininkė Alona Romanovienė.

„Aš nežinau tos bylos detalių, todėl man sunku ją komentuoti”, – sakė pirmininkė.

Tokia situacija – nenormali

Su tuo, kad mūsų valstybėje egzistuoja dvejopi standartai, sutiko ir „Vakarų ekspreso” kalbinti kai kurie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariai.

„Situacija dėl V. Tomkaus atvesdinimo į posėdį su policija, nors šis solidus žmogus nėra gavęs šaukimo, yra pikantiška, ji neatrodo normali. Kai kurie uostamiesčio Savivaldybės tarybos nariai taip pat yra susidūrę su abejotina teisėtvarkos institucijų veikla, kai vos ne priverstine tvarka buvo kviečiami aiškintis į Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl Klaipėdos autobusų stoties pardavimo”, – sakė Tarybos sekretorius Artūras Šulcas.

Kitas Tarybos narys Valdemaras Anužis teigė, kad pažeidžiant įstatymus priimti sprendimą taikyti kardomąją priemonę yra vienareikšmiškai nenormalu.

„Aš pats esu susidūręs su situacijomis, kai teisinėje erdvėje yra veikiama visiškai neleistinai, žinant geriau už kitus įstatymus ir dėl to mokant išsisukti savo naudai, pasinaudoti įstatymų ar teisės aktų spragomis, kolizijomis. Niekada neišvengsi tokių dalykų, nes visose srityse dirba žmonės”, – svarstė Tarybos narys.

Dvigubi standartai

Tai, kad V. Tomkaus byla yra politinio pobūdžio gali įrodyti ir centrinės valdžios valdomos nacionalinės televizijos pozicija, nes LTV niekada nepraleidžia progos subjektyviai nušviesti įvykių.

Pavyzdžiui, kyla klausimas, kodėl pati LTV leidžia sau reportažuose rodyti garsiąją Rimo Valeikio karikatūrą su dviem pasaulį laikančiais personažais, dėl kurios dabar yra diskutuojama, ir dėl to niekas į jokias teisėsaugos institucijas nesikreipia.

Apie tai vakar „Vakarų ekspresui” pasiteiravus LTV Naujienų direkcijos direktoriaus Audriaus Lelkaičio, šis atsakė: „Priklauso, kuriame kontekste ją rodai. Mes galime ją rodyti, nes kontekstas yra kitoks”.

Kyla dar vienas klausimas: kodėl rašant apie korupciją šiai karikatūrai „pripiešiamas” antisemitinis kontekstas, o puolant apie politikų savivalę rašiusį V. Tomkų, tai jau esąs kitoks, „legalus” kontekstas?

Vėliau dienraščiui pasiteiravus, kodėl iš mokesčių mokėtojų kišenės išlaikoma televizija taip domisi V. Tomkaus byla, A. Lelkaitis tai motyvavo esą visuomenės interesais.

Teisių sergėtojams „kyla minčių”

Teisėjo sprendimas dėl V. Tomkaus sukėlė atgarsį ir Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovybėje – šios organizacijos direktorius Henrikas Mickevičius „Vakarų ekspresui” teigė, kad „kyla įvairių minčių”.

„Be abejo, verta diskutuoti šiuo klausimu. Pas mus žmonės masiškai kreipiasi, neša skundus dėl teisėjų, prokurorų ar kitų valstybės tarnautojų veiklos. Problemų čia yra. Juk esama daug atvejų, kai Temidės tarnai elgiasi neteisingai, tačiau daugelis tokių atvejų net nežinomi”, – sakė minėto instituto vadovas.

Jis nesiėmė vertinti A. Cinino užmojo jėga į posėdį atvesdinti V. Tomkų: „Aš nesu teisininkas, tačiau po teismo sprendimo mes apie tai būtinai padiskutuosime”, – sakė jis.

Tai, kad iškelta byla dėl V. Tomkaus rašinių yra labai svarbi žurnalistų bendruomenei ir visuomenei, pripažino ir Lietuvos žurnalistų sąjungos vadovas Dainius Radzevičius.

„Tai – neeilinė, milžinišką atgarsį sulaukusi byla. Apie V. Tomkaus rašinius kalbėjo bei juos analizavo ir politikai, ir filosofai, ir visuomenės veikėjai, ir aibė kitų žmonių”, – sakė minėtos sąjungos vadovas.

Denisas Nikitenka

„Vakarų ekspresas”

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Justicija su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.