Vilniuje šią savaitę dviejų vyrų ir vienos moteris krūtinėje ėmė plakti dirbtinė širdis.
Unikalios operacijos atliktos Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centre.
46 metų moters būklė prieš operaciją buvo labai sunki. Jai buvo išsivystęs plaučių, inkstų ir kepenų veiklos nepakankamumas.
Implantuojant dirbtinę širdį ligonei prireikė papildomos procedūros – kraujo ir jo sudedamųjų dalių perpylimo. Po operacijos moteris gydoma reanimacijoje.
„Ligonė – sąmoninga. Jos būklė stabili, turime vilčių, kad moteris pasveiks”, – kalbėjo širdies chirurgas Giedrius Uždavinys.
Be dirbtinio širdies aparato būtų nutrūkusi ir 64 metų Vasilijaus Pavlovo gyvybė.
Anksčiau vyras buvo patyręs ne vieną infarktą, dėl šios priežasties prieš kelerius metus jam buvo atlikta širdies operacija, tačiau širdies raumuo vis tiek nusilpo.
V.Pavlovas, implantavus dirbtinę širdį, jaučiasi neblogai.
Pakeitė sugedusį kabelį
Ant operacinės stalo teko gultis ir 44 metų klaipėdiečiui Petrui Vidmantui, kuriam Santariškių klinikose prieš metus ir aštuonis mėnesius į krūtinės ląstą jau buvo impantuota dirbtinė širdis.
Sugedus aparato kabeliui, buvo pakeista kur kas patikimesnė dirbtinės širdies valdymo sistema. Šis darbas truko vos 12 minučių, nors pati operacija tęsėsi apie dvi valandas.
Po operacijos vyras jaučiasi gerai, jis perkeltas į bendrąjį skyrių.
200 gramų sveriančią dirbtinę širdį į kiekvieno ligonio krūtinės ląstą implantavo Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centro vadovas Vytautas Sirvydis, kuris vadovavo medikų brigadai.
15 centimetrų ilgio ir 3 centimetrų skersmens aparatas, pagamintas Vokietijos bendrovėje „Berlin Heart”, kainuoja apie 300 tūkstančių litų.
Apie tokį implantą, vadinamą „Berlyno širdimi”, ligoniui primins vienintelis į kūno išorę išvestas ir prie maitinimo šaltinio prijungtas laidas.
Tokią dirbtinę širdį medikai Santariškių klinikose pirmą kartą implantavo 2003 metų lapkritį.
Nuo ankstesnės kartos dirbtinės širdies, kurią naudojo vilniečiai kardiochirurgai, „Berlyno širdis” skiriasi tuo, kad ligoniui aparatas netrukdo judėti ir mažesnė tikimybė, kad jis suges.
Naujas gydymo metodas
Pirmoji dirbtinė išorinė širdis Lietuvoje implantuota 1999 metų balandį Santariškių klinikose.
Toks gydymas taikytas daugiau kaip 20 ligonių, kuriems šis aparatas pailgina gyvenimą ir padeda sulaukti širdies persodinimo operacijos.
Ilgiausiai šalyje su dirbtine širdimi gyvenęs pacientas buvo 41 metų kybartiškis Algimantas Molis. Aparatas šiam ligoniui trejus metus pavadavo nusilpusią širdį.
Dirbtinė širdis artimiausiu metu gali tapti donoro organo alternatyva. Tai – efektyviausias gydymo būdas nuo širdies nepakankamumo, kai ligoniui nepadeda jokie vaistai.
Kai kuriais atvejais dirbtinė širdis gali būti prijungta ir laikinai.
Išsivysčius širdies raumens uždegimui ar toksiniam pažeidimui, toks aparatas kurį laiką pavaduoja nusilpusią ligonio širdį. Uždegimui praėjus, ligonis atjungiamas nuo dirbtinio aparato.
Danutė Jonušienė