Dar nespėjo išblėsti pergalės dienos šventimo peripetijos Maskvoje, kur mūsų prezidentas atsisakė vykti ir taip sukaupė didelį politinį kapitalą Vakarų valstybių akyse.
Tačiau vietnės reikšmės politikai vis tvirtina, kad laikas peržiūrėti santykius su didžiausia Lietuvos kaimyne Rusija. Ir taip peržiūrėti, kad Rusija taptų Lietuvos strategine partnere.
Strateginių partnerių jau turėjome nesenoje savo istorijoje, vien „Williams” kompanija nušvilpė iš Lietuvos bene milijardą litų, už ką Lietuvos žmonės bus amžinai dėkingi konservatorių genijams.
Dabar atsirado naujų genijų ir LSDP stovykloje…
Vienas jau nebemato Lietuvos kaip atskiros nepriklausomos valstybės, palaikančios gerus santykius su visais kaimynais ir skiria Lietuvai didelės valstybės vasalo pareigas, kitas jau kviečia Rusiją įstoti į Europos Sąjungą.
Įdomu yra ir tai, kad pastarasis balsavo už ES Konstitucijos ratifikavimą. Balsavo, net neskaitęs, nes jei būtų ją atsivertęs, pamatytų straipsnį, kuriame parašyta, kad ES sudaro Europos valstybės. Ir jokių kitų išlygų.
Bet ratifikuotas dokumentas nesukliudė nei mūsų URM pritarti Turkijos narystei Europos Sąjungoje, nei paveikė tuos, kurie jau mato Rusiją ES visateise nare. Pasirodo, įstatymas – sau, o politika – sau. Ir tai vadinama įstatymo viršenybės principu, o Lietuva – teisine valstybe. Įstatymui tada turėtų paklusti visi, bet, deja, taip nėra. Vis dar yra išrinktųjų, manančių, kad įstatymai rašyti kitiems, paprastiems piliečiams, bet ne jiems, politiniam „elitui”.
Jei taip, tai kodėl po Rusijos, negalėtų būti Kinija, kuo ji blogesnė už Rusiją? Gal netgi geresnė, nes Lietuvos neokupavo, nevežė į Sibirą ir nežudė Lietuvos žmonių. Bet ar tai būtų Europos Sąjunga, o ne Eurazijos ar Eurazijos-Afrikos Sąjunga, nes dalis Afrikos valstybių irgi norėtų tapti ES nariais.
Štai apie tai lietuviški genijai nepagalvoja, kaip nepagalvoja ir apie tai, kad tokiam politiniam griozdui būtų neįmanoma deramai funkcionuoti. Mes jau dabar matome, su kokiais valdymo sunkumais susiduria ES tik iš 25 valstybių. Pridėkite savo vaizduotėje dar didžiulę Turkiją ir dar didesnę Rusiją ir pamėginkite įsivaizduoti kaip funkcionuotų toks darinys.
Jei tokius pasiūlymus teiktų eilinis LSDP narys, galima būtų pasakyti, kad jam nepakanka teisinio ir politinio išprusimo. Bet kai juos teikia LSDP pirmininko pavaduotojas, tvirtindamas, kad po kiekvienu savo memorandumo apie santykius su Rusija sakiniu galėtų nė nemirktelėjęs pasirašyti, arba kai pasiūlymą priimti Rusiją į ES girdime iš LSDP tarptautinio sekretoriaus, darosi nebeaišku, kada ir kur tokie aukštieji politikos viražai buvo svarstyti ir kas jiems pritarė.
Pasirodo, jie nebuvo svarstyti jokiame partijos forume. Bet jie pateikti oficialių LSDP pareigūnų ir turi būti vertinami kaip nauja LSDP užsienio politika. Nors ir nė viename partijos forume nebuvo įvertintos šios rytų kryptimi žiūrinčios idėjos, prieštaraujančios visų partijų aprobuotai Lietuvos užsienio politikai, prieštaraujančios ir LSDP programai.
Tai kaip turėtume vertinti minėtų atsakingų veikėjų elgesį? Nemanau, kad partijos vadovai žarsto žarijas svetimomis rankomis ir laukia reakcijos. Didesnė tikimybė, kad LSDP pirmininko pavaduotojas ir tarptautinis sekretorius nori būti dideliais originalais ir siekia atsidurti dėmesio centre. Bet ar LSDP naudinga tokia politika, tesprendžia tie, kuriems privalu tai spręsti. Jei to nebus padaryta, sprendimus priims rinkėjai.