Neseniai nuskambėję Europos centrinio banko pareiškimai apie galimą bazinės palūkanų normos didinimą Lietuvos būsto kreditų rinkoje pasėjo nerimą.
Kreditus būstui pasiėmę bankų klientai baiminasi išaugsiančios skolos naštos, o ketinantys imti paskolą – jos pabrangimo. Tuo tarpu didžiausio Lietuvoje komercinio SEB Vilniaus banko specialistai teigia, kad šios baimės per ankstyvos. Be to, bankai gali pasiūlyti priemonių, mažinančių palūkanų kitimo riziką.
Pasak SEB Vilniaus banko Verslo plėtros departamento direktorės Deimantės Bareikienės, būsto kreditų palūkanos iš tikrųjų gali augti, tačiau dėl to baimintis dar per anksti.
„Daugelis finansų rinkos dalyvių prognozuoja, kad Europos centrinis bankas bazines palūkanų normas didins 2006 metų pirmoje pusėje. Be to, net ir didinant bazinę palūkanų normą, tai būtų daroma pamažu ir nuosaikiai, maždaug nuo 0,25 iki 0,5 proc. per pusmetį”, – teigia D. Bareikienė.
Kita vertus, ji pripažįsta, kad vien lūkesčiai, jog ECB didins bazines palūkanų normas, jau gali paskatinti kintamos palūkanų dalių – LIBOR ir EURIBOR – didėjimą. Visgi, anot D. Bareikienės, nedidelis palūkanų augimas vargu ar bus ta pagrindinė priežastis, dėl kurios Lietuvos gyventojai negalėtų išsimokėti kreditų už būstą.
Būsto kreditą paėmusius klientus galėtų nuraminti labai paprastas pavyzdys. SEB Vilniaus banko specialistų skaičiavimais, tuo atveju, jei 160 tūkst. litų kreditas būtų paimtas 30 metų, o mėnesio įmoka – 904 litai, išaugus LIBOR ir dėl to padidėjus bazinei palūkanų normai apie 0,35 procentinio punkto, mėnesio įmoka padidėtų vos 36 litais.
Palūkanos sumažėjo trigubai
Finansų analitikų duomenimis, visoje Europos Sąjungoje 1995-2004 metais būsto kreditų palūkanos sumažėjo beveik perpus. Maža to – Lietuvoje šis skirtumas dar akivaizdesnis: nuo 1998 metų mūsų šalyje būsto kreditų palūkanos sumažėjo beveik trigubai. Ir tai lėmė ne vien bankų konkurencija, bet ir iki šiol mažėjusi kintama palūkanų dalis LIBOR.
„Nieko neturėtų stebinti, kad finansų rinkoms būdinga kaita. Šiuo metu didinti bazines palūkanų normas Europos Centrinis Bankas spaudžia nemaža euro zonos infliacija”, – sako D. Bareikienė.
SEB Vilniaus bankas prognozuoja, kad per metus palūkanos gali padidėti iki 0,5 procentinio punkto. Žvelgdami dar toliau į priekį, 2007 metais bankai bazinės palūkanų normos augimo nelaukia. Nebent tai galėtų atsitikti Lietuvai nepavykus laiku įsivesti euro.
Priemonės rizikai mažinti
D. Bareikienė neslepia, kad nuolat pokyčius finansų rinkose sekantys Lietuvos bankai, paprastai vertindami kliento galimybę grąžinti kreditą, įvertina ir galimą kredito palūkanų didėjimą.
„Suteikdamas būsto kreditą, bankas visuomet atsižvelgia į tai, kad palūkanos gali didėti. Todėl, vertinant kliento pajamas atsižvelgiama, kad kredito įmokos dalis gali padidėti dėl bazinės palūkanų normos padidėjimo”, – sako D. Bareikienė.
Be to, anot specialistės, yra būdų ir specialių priemonių, padedančių sumažinti rūpesčius dėl palūkanų kitimo.
Viena iš išeičių, kuria gali pasinaudoti kreditus būstui paėmę klientai, – fiksuotos palūkanos. Pasirinkęs šią priemonę, klientas visada mokėtų tas pačias palūkanas, nors tuo metu rinkoje bazinės palūkanų normos kistų. Kreditą paėmę žmonės, nerimaujantys dėl galimo palūkanų didėjimo, turi galimybę kreiptis į banką ir kintamas palūkanas pakeisti į fiksuotas. Daugelyje Europos šalių fiksuotos palūkanos yra kur kas populiaresnės negu Lietuvoje, tačiau galima numatyti, kad ir čia jos ilgainiui taps labiau priimtinos imantiems būsto kreditus.
Tiems, kas dabar nenori mokėti didesnių fiksuotų palūkanų, tačiau norėtų sumažinti galimą riziką, SEB Vilniaus bankas rekomenduoja stengtis grąžinti kuo didesnę kredito dalį esant rekordiškai mažoms palūkanoms, taip pat vengti ilgam atidėti kredito grąžinimą, rinktis linijinį mokėjimo būdą ir ilgesnio laikotarpio LIBOR. Tokiu atveju, nors palūkanos laikui bėgant pradėtų didėti, kredito likutis būtų mažesnis, o mokamų palūkanų suma nebūtų tokia didelė.
Dar kelios palūkanų svyravimo rizikos mažinimo priemonės – palūkanų normos pasirinkimo bei palūkanų normos apsikeitimo sandoriai. Pasak D. Bareikienės, šiomis priemonėmis dar retokai naudojamasi, nors jos ir yra efektyvios.
Klientas, sudaręs palūkanų normos pasirinkimo sandorį, gali nusipirkti teisę sutartam laikotarpiui ir sutartu periodiškumu gauti kintamų ir fiksuotų palūkanų skirtumą, o klientas, sudaręs palūkanų normos apsikeitimo sandorį, apsikeičia su banku fiksuotų ir kintamų palūkanų pinigų srautais.