Dosnus politikų mostas
Seimo nariai gali pliektis dėl požiūrių ir postų, tačiau kai kalba pakrypsta apie asmeninę gerovę, jie tampa vieningi.
Taip atsitiko ir svarstant Seimo statuto pataisas, kuriomis siekiama gerokai padidinti su parlamentarų veikla susijusias biudžeto išlaidas.
Skirtingoms Seimo frakcijoms priklausantys politikai savo padėjėjams norėtų mokėti daugiau kaip du kartus didesnes algas. Nuo kitų metų siūloma jas padidinti nuo dviejų iki penkių vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių (VMDU), kuris šiuo metu yra 1338 litai.
Planuojama, kad Seimo narių padėjėjai, atskaičius mokesčius, gautų beveik 4500 litų algą. Tai – beveik 2 tūkst. litų daugiau, negu šiuo metu uždirba paprasti parlamentarai. Tiesa, šiems dar skiriama papildomai pinigų kanceliarijos reikmėms, transportui, pokalbiams telefonu.
Užmojams didinti padėjėjų atlyginimus, kurie viršytų netgi ministrų algas (šiuo metu ministrai, atskaičius mokesčius, gauna maždaug 3850 litų. – Red) jau pritarė Seimo Socialinių reikalų ir darbo, Teisės ir teisėtvarkos, Biudžeto ir finansų komitetai.
Nepaisydami to, kad statuto pataisoms Seimas dar nėra pritaręs, Biudžeto ir finansų komiteto nariai jau paprašė Vyriausybės iš biudžeto papildomai skirti daugiau kaip 11 mln. litų.
Susirasti specialistų nelengva
Siūlymą didinti padėjėjų algas savo parašais parėmė ne tik Seimo valdančiosios daugumos, bet ir opozicijos atstovai.
Tarp pataisų iniciatorių yra Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnė Irena Degutienė. „Lietuvos rytui” ji aiškino, kad dabar padėjėjams skiriamos sumos nepakanka pasamdyti dviejų žmonių.
„Su vienu padėjėju Seimo nariui neįmanoma išsiversti”, – tikino konservatorė.
Anot politikės, tai ypač aktualu vienmandatėse rinkimų apygardose išrinktiems Seimo nariams.
Kartais rinkimų apygardos apima kelis rajonus, todėl vienas padėjėjas esą negali susidoroti su jam tenkančiu darbo krūviu.
„Be to, už tokią algą, kokią dabar gauna padėjėjai, sunku rasti kvalifikuotų talkininkų. Netgi studentai neina dirbti į Seimą”, – guodėsi I.Degutienė.
Tačiau ji neatmetė galimybės, kad kai kurie Seimo nariai gali piktnaudžiauti ir padėjėju už beveik 4,5 tūkst. litų algą samdyti kokį savo giminaitį ar bičiulį.
„Tai – kiekvieno politiko sąžinės reikalas. Mes linkę manyti, kad visi yra „žulikai”. Bet tokių saugiklių, kad niekas vėl neapgaus, nėra numatyta. Visko gali pasitaikyti. Juolab kad šis mūsų Seimas toks margas”, – pripažino konservatorė.
Vieno talkininko – per mažai
Vienmandatėje rinkimų apygardoje į Seimą išrinktas Liberalų frakcijos seniūnas Algis Kašėta tikino, kad priėmus šitas pataisas būtų geriau pateisinami rinkėjų lūkesčiai.
Anot liberalo, padidinus padėjėjų algas į darbą būtų galima prisivilioti kvalifikuotą teisininką ar kitą profesionalą.
„Aš atstovauju dviejų rajonų gyventojams. Varėnos rajone mano padėjėjas dirba kiekvieną dieną.
Tuo tarpu Šalčininkuose padėjėjas žmones gali priimti tik kartą per savaitę.
Dabar skiriamų pinigų neužtenka priimti dar vieno kompetentingo darbuotojo”, – remdamasis savo patirtimi aiškino A.Kašėta.
Politikas mano, kad ši problema mažiau aktuali pagal sąrašą į Seimą išrinktiems politikams: „Bet Konstitucija neleidžia išskirti grupės Seimo narių.
Įstatymai numato, kad visi turi turėti vienodas teises”.
Tikslas – pagerinti darbą
Tai, kad būtina padidinti Seimo narių padėjėjų algas, sutaria ir kiti parlamentarai.
„Tai – bendras visų frakcijų vadovų sprendimas. Jeigu kalbame apie nepriekaištingą Seimo narių darbą, turime suprasti, kad be gerų padėjėjų, kvalifikuotų teisininkų pagalbos šito nepasieksime.
Tai yra dar vienas bandymas pagerinti Seimo darbą.
Juk mes privalome rūpintis savo darbo kokybe”, – tvirtino opozicinės Liberalų ir centro sąjungos frakcijos vadovas Algis Čaplikas.
Politikas tikisi, jog Seimo nariai nepiktnaudžiaus galimybe parlamente už didelius pinigus įdarbinti kokį savo giminaitį: „Nuo žmogaus kvailumo, žinoma, niekas nėra apsaugotas.
Tačiau aš manau, jog Seimo nariai tiek nesukvailios ir nesugalvos į darbą priimti savo seserų, pusbrolių ar dar ko nors”.
Neabejoja, kad pritars
Opozicijos paramą užsitikrinę valdančiosios daugumos atstovai neabejoja, kad Seimas pritars siūlymams didinti algas padėjėjams bei užmojams pagerinti politikų darbo sąlygas.
Prie statuto pataisų nemažai prisidėjęs Darbo partijos atstovas Virginijus Domarkas pripažino, jog jo atstovaujama frakcija šių siūlymų dar nėra svarsčiusi.
Bet politikas mano, kad joms bus pritarta: „Priėmus šias pataisas, parlamentarai sulauktų rimtos pagalbos apygardose, kur yra išrinkti į Seimą”.
Statuto pataisas inicijavęs socialdemokratų frakcijos seniūnas Juozas Olekas „Lietuvos rytą” tikino, kad anksčiau Seimas svarstė galimybę padidinti padėjėjų etatų skaičių, tačiau šio sumanymo buvo atsisakyta.
Taip buvo pasielgta baiminantis neigiamos visuomenės reakcijos. J.Oleko teigimu, tam nepritarė nei Vyriausybės, nei Seimo teisininkai.
Parlamentaras įsitikinęs, jog šį kartą padėjėjų darbo užmokesčiui skirta pinigų suma bus naudojama protingai. Socialdemokratas užsiminė, kad bus svarstomas ir mechanizmas, kaip ateityje išvengti galimų piktnaudžiavimų.
Savęs skriausti irgi neketina
Seimo nariai siekia gerokai padidinti ne tik atlyginimus savo padėjėjams, bet ir išlaidas transportui, telefono pokalbiams, kanceliarijos reikmėms.
Komitetai pritarė, kad su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms per mėnesį vienam politikui būtų skiriama 3 VMDU dydžio suma (4014 litų).
Iki šiol Seimo nario kanceliarijos reikmėms buvo skiriamas 1 VMDU (1138 litai), transportui – 0,8 VMDU (1070 litų), už naudojimąsi tarnybiniais telefonais kompensuojama iki 0,1 VMDU (138 litai).
Parlamente taip pat svarstoma galimybė kas mėnesį kiekvienam Seimo nariui skirti 0,4 VMDU (334 litus) sumą biurams išlaikyti.
Tadas Ignatavičius