Lietuvos ūkininkai vis aktyviau siekia paramos pagal Kaimo plėtros planą. Nors Klaipėdos apskrityje, palyginti su kitais regionais, paraiškų nėra pateikta daug, tikimasi, jog vasarį prasidėjus naujam jų priėmimo etapui, suaktyvės ir mūsų krašto žemdirbiai.
Pasak Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) direktoriaus Sauliaus Silicko, ūkininkai, stebėdami paramą gavusių kaimynų patirtį, siekia jos ir patys, išmoksta ją pasiimti.
Iki 2008-ųjų pabaigos Lietuvos ūkininkai gali gauti iš viso 1,6 mlrd. litų paramos. Pagal Kaimo plėtros plano priemones jau yra sumokėta 300 mln. litų, jau gauta paraiškų, kuriose prašoma 400 mln. litų paramos.
Siekia skaidrumo
„Kaimo plėtros plano priemonės – naujos, prieš įstojant į Europos Sąjungą (ES) jų nebuvo. Tai paaiškina pradinį vangumą, tačiau naujas etapas bus populiaresnis, nes veikia vadinamasis kaimyno sindromas. Užpildyti paraišką ir parengti veiklos planą nėra labai sunku – kai kurie ūkininkai tai padaro patys”, – sakė S. Silickas.
Pradedama įgyvendinti ne tik viešinimo strategija, bet plėtojamas ir dialogas su socialiniais partneriais – Lietuvos ūkininkų sąjunga ir panašiai. Juo siekiama paprastinti biurokratinius dalykus ir sužinoti, kaip paraiškų teikėjams viską geriau išaiškinti.
Pasak S. Silicko, ūkininkams nereikėtų nuogąstauti ir dėl paramos skyrimo skaidrumo. Vien šiemet iš ES sulauktos 8 auditorių misijos, be to, vyksta ir kasdienis auditas. Aptikta sisteminė, pasikartojanti klaida brangiai kainuotų visai valstybei – ES auditoriai turi teisę valstybei skirti baudą, siekiančią 2-25 proc. visų išmokoms skirtų pinigų. Tai, pasak S. Silicko, sudarytų dešimtis ar net šimtus milijonų litų.
Be to, paraiškų atmetimas esąs minimalus – jis siekia vos kelis procentus, o tai reiškia, kad paramą gauna beveik visi prašantieji.
Siekiant skaidrumo buvo skelbiami duomenys apie visus, tiek gavusius paramą, tiek ne, paraiškų teikėjus. Tačiau socialiniai partneriai vėliau patys pasisakė prieš masinį duomenų viešinimą dėl reketo pavojaus ar ūkininkų tiekėjams kylančios galimybės piktnaudžiauti.
Nors nemaža dalis ūkininkų vis dar baiminasi biurokratinių kliūčių ir krūvos dokumentų tvarkymo, tačiau paramą jau gavusieji pastebi, kad vargo nėra tiek daug.
Pažengė 10 metų
„Girdėjau pati, kad gauti paramą – labai daug vargo, bet jokios bėdos nebuvo. Dokumentacijos nėra labai daug, tik noro reikia turėti. Paramą gavau iš pirmo karto, o po dviejų mėnesių atėjo pinigai”, – patirtimi dalijosi Kretingos rajone, Rekečio kaime, ūkininkaujanti Magdutė Kazbaraitienė.
Apie galimybę gauti paramą pagal Kaimo plėtros planą ūkininkė sužinojo nusipirkusi seną pieno liniją. „Nemokėjome jos sumontuoti, todėl pasikvietėme firmą. Žmonės, apžiūrėję liniją, pasakė, kad trūksta dalių ir patarė kuo greičiau tvarkytis dokumentus gauti paramai, nes taip būsią pigiau”, – sakė M. Kazbaraitienė.
Pagrindinė priežastis, paskatinusi ūkininkų šeimą užpildyti paraišką gauti paramai pagal Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonę „Standartų laikymasis” buvo noras modernizuoti ūkį.
Kazbaraičiai gavo 71 tūkst. litų, už gautą paramą jau įrengė naują pieno liniją, nusipirko mėšlo kratytuvą ir kitos technikos, kitąmet pirks srutovežį. Per kelerius metus ūkininkai modernizuos visas daugiausiai darbo reikalavusias ūkio sritis – melžimą, pieno apdorojimą, mėšlo ir srutų tvarkymą. Pasak M. Kazbaraitienės, taip pakeisti ūkį savo jėgomis jie būtų galėję tik per dešimt metų.
Pasinaudoję parama Kazbaraičiai žada padidinti savo ūkį. Šiuo metu jie dirba 116 hektarų žemės, laiko 33 melžiamas karves su gausiu prieaugliu bei augina grūdines kultūras gyvuliams.
Kurti ūkį nuo trijų karvių agronomės specialybę turinti ir pieno laborante dirbusi M. Kazbaraitienė su šeima pradėjo maždaug prieš 10 metų.
Apie 40 trobų turinčiame Rekečio kaime parama pagal Kaimo plėtros planą yra pasinaudoję keturi ūkininkai.
Parama – per 3 mėnesius
Iš viso Klaipėdos apskrities žemdirbiai 2004-2005 metais per tris paraiškų surinkimo etapus pagal visas Kaimo plėtros plano priemones yra pateikę daugiau kaip 18 tūkst. paraiškų.
Beje, Klaipėdos apskrityje, palyginti su visa šalimi, ūkininkų aktyvumas teikiant paraiškas siekia apie 10 proc., nes čia naudojamasi su žvejyba ir laivais susijusia parama.
Vis dėlto, pasak NMA Klaipėdos skyriaus vedėjo Antano Narvydo, susidomėjimas Kaimo plėtros plano priemonėmis auga.
Populiariausios priemonės – „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas”, „Standartų laikymasis” ir „Pusiau natūrinių restruktūrizuojamų ūkių rėmimas”.
Antrajame šių metų etape, kuris baigėsi lapkričio 2 d., palyginti su pirmuoju, paraiškų skaičius išaugo apie tris kartus.
„Ūkininkai daugiau apie tai sužinojo, nes galimybės gauti paramą buvo labai propaguojamos. Iš pradžių žmonės gal netikėjo, kad paramą galima gauti tik už ačiū”, – sakė A. Narvydas.
Jo teigimu, agentūra yra įsipareigojusi paramą skirti per tris mėnesius nuo paraiškos pateikimo dienos. Kartais, jei paraiškų mažai, terminas gali sutrumpėti, jei labai daug – pailgėti. Be to, kad Klaipėdos apskrities ūkininkams nereikėtų vykti į uostamiestį, agentūros darbuotojai paraiškų surinkti į atskirus rajonus vyksta patys.
Paramai – 6 priemonės
Kaimo plėtros planas yra vienas iš svarbiausių dokumentų, kuriuo reglamentuojamas ES paramos teikimas Lietuvos ūkininkams. ES žemės ūkio ekspertai išskiria keletą pagrindinių Lietuvos žemės ūkio problemų – kaimo plėtrą stabdo mažų ūkių gausa, skurdžios ūkininkų pajamos bei neišplėtota infrastruktūra. Vis daugiau jaunimo kuriasi miestuose, todėl kaimuose mažėja darbingo amžiaus ūkininkų.
Įgyvendinant šešias Kaimo plėtros plano priemones tikimasi ne tik sudaryti sąlygas ūkininkams uždirbti, bet ir plėtoti ūkį bei kurti naujas darbo vietas kaime.
Priemone „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas” vyresnio amžiaus ūkininkai – 55-62,5 metų vyrai ir 55-60 metų moterys – skatinami perleisti ūkius jaunesniesiems, iki 50 metų. Tokiu būdu vyresni ūkininkai užsitikrina tam tikras pajamas neeikvodami jėgų prekinei žemdirbystei, o jaunesnieji turi daugiau galimybių plėsti ūkius.
Priemone „Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosaugos apribojimais” gali pasinaudoti ūkininkaujantieji žemės ūkiui mažiau tinkamose žemėse, nes konkuruoti rinkoje jiems sunkiau. Lietuvoje tokios vietovės sudaro beveik pusę šalies teritorijos – regionai su skurdžiu dirvožemiu, potvynių užliejamos žemės ir pan.
Pagal priemonę „Agrarinė aplinkosauga” numatoma parama ūkininkams, užsiimantiems ekologiška žemdirbyste, auginantiems ar ketinantiems auginti retų veislių gyvulius, bei kraštovaizdžio apsaugai ir priežiūrai.
Priemone „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku” gali pasinaudoti ūkininkai, kurie nori imtis alternatyvios tradicinei žemdirbystei veiklos. Ši priemonė aktuali ir ūkininkaujantiems nederlingose žemėse.
Smulkių ūkių savininkai, kuriems trūksta lėšų naujai įrangai, žemės ūkio technikai ir pastatams atnaujinti, gali pasinaudoti priemone „Pusiau natūrinių restruktūrizuojamų ūkių rėmimas”.
Priemonė „Standartų laikymasis” skirta vidutiniams pieno ar gyvulių ūkiams. Paramos lėšas ūkininkai gali panaudoti įvairioms dirvožemio ir vandens apsaugos nuo nitratų priemonėms įsigyti, modernizuoti pieno ūkius pagal ES ir veterinarijos reikalavimus.
Giedrė Norvilaitė