Gyvenimas kartu, aplenkiant santuokų rūmus

Nors gyventi nesusituokus – jokia naujiena, tačiau nemažai net ir prie intensyvaus dėmesio įpratusių žmonių šia tema kalbėti nedrįsta. Apie tai prakalbusieji pateikė savo argumentus, nusvėrusius, tuoktis ar ne.

Labiau myli ir saugo

Donalda Meiželytė išbandė ir gyvenimą santuokoje, ir susidėjus. „Gyvenau santuokoje – antspaudas pase jau uždėtas. Dabar jau dvejus metus gyvenu su vyriškiu be vestuvių” , – sakė dainininkė.

Pasak jos, nuo senų senovės santuoka buvo visuomenei skirtas dalykas, tai yra informavimas, kad pora gyvena kartu. „Aš spaudoje esu parodžiusi savo jaunuolį, todėl galima sakyti, kad paskelbiau, jog gyvename kartu”, – aiškino moteris.

Kokie yra santuokos, lyginant su partneryste, privalumai ir trūkumai? „Žiūrint, kuris šeimoje valdo finansus. Jeigu moteris pastojo ir pagimdė kūdikėlį, ji ne santuokoje jausis nesaugiai. Jei vaikučių neplanuojama, nėra jokio skirtumo, kaip gyventi. Susimetėliams yra lengviau išsiskirti – nereikia tvarkyti popierių, gali imti ir nukirpti santykius. Bet žmogų labiau saugai, labiau jį vertini, myli ir skiri daugiau dėmesio, nes jis – ne tavo nuosavybė, nėra pririštas”, – patirtimi dalijosi D.Meiželytė.

Pliusas – puota

Donalda su draugu dalytis bendra buitimi apsisprendė labai greitai. „Susitikome, o po mėnesio jau gyvenom kartu”, – sakė D.Meiželytė.

Ar su Andrium ji niekada nekalbėjo apie santuoką? ” Mes ir taip gyvenam labai gerai ir gražiai. Tiesa, kai kas man siūlė pasidaryti riebalų nusiurbimo operaciją nuo šlaunų ir pilvo, nors mano svoris – normaliausias, vaikštau pas masažuotoją, kiekvieną dieną plaukioju baseine. Atsisakiau, bet mano jaunuolis juokais sunerimo: „Gerai, kad nepasirašei nusisiurbti tų riebalų, nes būčiau turėjęs tave iš karto vesti”, – kvatojosi moteris.

Kiek pagalvojusi, ji rado ir daugiau santuokos privalumų. „Vestuvių „balius” – jėga! Bet vestuvės… Kai buvau jauna, tekėjau galvodama apie tėvus ir jų ramybę. Dabar gyvenu taip, kaip man gerai. Ir nebandau to slėpti. Negi pradėsiu pasakoti, kad Andrius gyvena Ukmergėje ir pas mane į Vilnių tik atvažiuoja į svečius – kabina mane jau antri metai?” – kalbėjo D.Meiželytė.

Ji tikino, kad dukra į jos santykius su draugu puikiai reagavo. „Labai džiaugėsi, kad vaikinas ilgiau su manimi užsisėdi. Tų jaunikių buvo nemažai. Ne visus ir pristatinėjau”, – atviravo moteris.

„Anksčiau būdavo, nuneša šeši tūkstančiai įsimylėjėlių pareiškimus tuoktis ir du tūkstančiai neateina į vestuves. Pavyzdžiui, Kuboje galima tuoktis keturis kartus. Jei nori ir penktą, reikia sumokėti penkių dolerių baudą.

Visi šie dalykai priklauso nuo tradicijų. Lietuva laisvėja ir nebegyvenam dėl kitų – gyvenam dėl savęs. Anksčiau moterys gyvendavo net ir su vyrais alkoholikais, idiotais, kurie jas mušdavo, nes kaip čia išsiskirsi? Nebus kur su vaikais prisiglausti? Ką žmonės pasakys, pagalvos?” – pasakojo D.Meiželytė.

Tuokėsi iš reikalo

Seimo narys Vytautas Čepas taip pat buvo atviras. „Tuo metu, kai buvau santuokinio amžiaus, bet dar nevedęs, pažinojau kelias poras, kurios gyveno susidėjusios. Visuomenės požiūris į jas buvo nepalankus. Tačiau nors kartu ir negyvendavom, iki vestuvių lytinių santykių turėdavom sočiai. Taigi apsimetinėti nėra jokio reikalo. Kai pagalvoji, ir mano kartos žmonės tą patį darė, tik ne taip atvirai apie tai kalbėdavo, kaip dabar. Su žmona buvom kurso draugai. Praėjusią savaitę suėjo 31 metai, kaip esame susituokę. Iki tol su ja artimai bendravom apie dvejus metus. Tuokėmės „iš reikalo”. Tačiau tai turėjo įtakos tik santuokos datai, nes ir taip ketinome tuoktis”, – neslėpė V.Čepas.

Tačiau pokalbio pradžioje jis šnekėjo kiek kitaip. „Mūsų valstybėje ir įstatymiškai šeima gali būti be santuokos. Man tai nepatinka, tačiau esu priverstas tai toleruoti ir pripažinti. Kai pamąstai, atrodo, kad nieko blogo nėra, jei žmonės iš pradžių išbando savo santykius gyvendami kartu. Tačiau nuolatiniai išbandymų periodai, kai dvejus metus gyvenama su vienu, kitus dvejus – su kitu, ketverius – su trečiu, prie gero nepriveda.

Tai rodo tik poreikį keisti lytinius partnerius. Tokiuose santykiuose nukenčia moteris. Vyrams tai – galimybė šuoliuoti per lovas ir tenkinti savo patiniškus poreikius. Moteriai, kuri iš prigimties yra linkusi į pastovumą, saugumą, gyvenimas ne santuokoje yra tragedija”, – kalbėjo V.Čepas.

Neįžvelgia praktinės reikšmės

Muzikos grupės „Biplan” lyderis Maksas Melmanas, išgirdęs klausimą, nusijuokė. „O kam tos visos vestuvės reikalingos? Draugams pagerti, džiaugsmas tėvams. Jei myli, tai myli, ir jokie antspaudai pase to nepakeis”, – įsitikinęs M.Melmanas.

Jis su drauge kartu gyvena apie metus. „Ar buvo rimtų kalbų apie santuoką? Jokiu būdu. Tik šmaikštaujant. Mano nuomone, vestuvės – tik simbolis, jokios praktinės reikšmės neturi. Yra žmonių, kuriems tuoktis yra svarbu. Nieko prieš juos neturiu. Jei mano draugas net ir devyniolikos metų sugalvotų vesti, tikrai nesakyčiau: „Kvaily, ką darai?” Tai kiekvieno asmeninis reikalas”, – kalbėjo M.Melmanas.

Gyveno susižadėję

Sporto komentatorius Vytaras Radzevičius dukrai, kai ši suaugs, patartų gyventi taip, kaip jis su žmona – santuokoje, nes be viso kito „taip geriau vaikams”. „Tai tradicijų klausimas. Iš esmės nėra didelio skirtumo tarp gyvenimo santuokoje ir susidėjus”, – kalbėjo V.Radzevičius.

Tačiau neslėpė, kad iki santuokos jis su Laisve metus gyveno kartu. „Nuvažiavau pirštis, po to kartu pagyvenom ir tuokėmės. Vestuvės buvo pagal visus papročius”, – pastebėjo V.Radzevičius.

Seimo narė Aušrinė Marija Pavilionienė teigė, kad viskas priklauso nuo žmogaus proto. „Jeigu jauti savo partneriui atsakomybę, jį gerbi, tai ir gyvenimas partnerystėje gali būti gražus.

Mes su vyru tuokėmės civiline santuoka, nes turiu savo pažiūras. Iki tol draugavome pusantrų metų. Bendro ūkio neturėjome, nes gyvenome tarybiniais metais. Jei tuo metu būtų buvęs dvidešimt pirmas amžius, gal būtume ir nesituokę, o gyvenę kartu”, – svarstė A.M.Pavilionienė.

Skulptorius Robertas Antinis įsitikinęs, kad žmonės savo santykių neįteisina, nes neturi pakankamai atsakomybės arba nori būti laisvi. „Dauguma vyrų labai palankiai žiūrėdavo ir žiūri į gyvenimą susidėjus. Tačiau labai protingiems žmonėms skirtumas tarp gyvenimo santuokoje ir neoficialios buities yra minimalus. Nors iš kitos pusės žiūrint, ko tam žmogui sukaliotis, jei jau yra numatęs savo ateitį kartu su kuriuo nors žmogumi?” – svarstė R.Antinis.

Doktorantūros studentė Milda Jankūnienė pasakojo ištekėjusi iš reikalo, tik labai neįprasto. „Draugavom jau gerą pusmetį ir kokius tris mėnesius kartu gyvenom. Buvo aišku, kad liksim kartu, bet santuokos neplanavom: manėm, kad popieriai nieko nekeičia, nebent užsimanytumėm vaikų.

Ir tada pasitaikė kelionė. Jis su kažkuo kalbėjo telefonu ir pašnekovas aiškino, kad būtų lengviau vizas ir kitus kelionės dokumentus tvarkyti, jei būtume susituokę. Po pokalbio vyras padėjo ragelį, atsisuko ir pasakė – tai ką, „ženijamės” rytoj?

Dabar esame vedę jau dveji metai. Manau, kad santuoka daugiau žalos nei naudos atnešė. Susituokus dažnai norisi lipdyti etiketes: boba atsakinga už indų plovimą, o vyras uždirba pinigus”, – pasakojo M.Jankūnienė.

Didesnė rizika išsiskirti

Teisininkai teigia, kad santuoka labai patogi bendrai nuosavybei įteisinti, vaikų tėvystei pripažinti, paveldėjimo procedūrai supaprastinti. Gyvenant kartu nesusituokus viską reikia įforminti. Kai gimsta vaikas, reikia atlikti atitinkamas procedūras tėvystei pripažinti. Kartu įgyjamas turtas – jį reikia dalytis arba forminti kaip bendrą. Sugaištama labai daug laiko reikalams, kurie, gyvenant civilinėje santuokoje, išsprendžiami automatiškai.

Pavyzdžiui, vyras dirba, moteris augina vaiką. Vyras gauna pajamas ir perka nekilnojamąjį turtą. Jis registruojamas jo vardu ir tampa asmeninis, o ne bendra šeimos nuosavybe, kaip būtų įregistravus santuoką.

Tačiau teisminių ginčų daugiau kyla tarp susituokusių porų, o ne tarp gyvenančių partnerystėje. Taip gyvenant visuomet lieka rizikos faktorius, ir visi reikalai tvarkomi iš karto. Tik nedaugelis naudojasi civilinės teisės normomis, kurios skirtos suteikti galimybę žmonėms gyventi ne santuokoje, reglamentuojant savo santykius kaip santuokinius.

Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie gyvena nesusituokę, iš tiesų labiau rizikuoja vėliau išsiskirti negu tikri sutuoktiniai. Šio reiškinio priežastys nėra visiškai aiškios.

Gali būti, kad žmonės, kurie linkę gyventi susidėję, yra linkę tarpusavio problemas spręsti skyrybomis. Kita vertus, pats gyvenimo nesusituokus faktas skatina tokius žmones manyti, kad santykiai yra laikini ir juos galima bet kada lengvai nutraukti.

Jurgita Murauskaitė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Šeima ir namai su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.