Didžiausio Lietuvoje komercinio SEB Vilniaus banko analitikai prognozuoja, kad ir kitais metais Lietuvos ekonomika augs gana sparčiai, ir nekeičia ankstesnių Lietuvos BVP plėtros prognozių. Pasak analitikų, šiemet šalies ekonomika išaugs 6,8 proc., 2006 metais – 6,5 proc., o 2007 metais – 6,2 procento.
„Nors antrąjį šių metų pusmetį ekonomikos augimo tempai veikiausiai ir paspartėjo, vargu ar pavyks pranokti praėjusių metų rodiklius”, – sakė SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas soc. m. dr. Gitanas Nausėda. Anot jo, remiantis pastarųjų metų šalies ekonomikos raidos logika, ekonomikos plėtra galėtų staigiai sulėtėti tik padarius šiurkščių ekonominės politikos klaidų. „Dabartinė Vyriausybė, tegul ir sunkiai vykdanti reformas ir nepakankamai gerinanti investicinę aplinką, visgi sugeba laikytis fiskalinės disciplinos, todėl tokių klaidų tikimybė nėra labai didelė”, – teigė G. Nausėda.
Būtent dėl griežtos fiskalinės politikos ir sėkmingo šių metų biudžeto pajamų plano vykdymo SEB Vilniaus banko analitikai sumažino 2005 metų fiskalinio deficito rodiklio prognozę iki 1,5 proc. BVP, tačiau 2006 ir 2007 metų prognozes paliko tokias pačias – po 2 proc. BVP.
Pasak G. Nausėdos, Lietuvos ekonomika pademonstravo didesnį atsparumą pasaulinių naftos kainų kilimui, nei iš pradžių buvo galima tikėtis. Nors vidaus paklausa sparčiai didėjo, nuožmi konkurencija gamybos ir mažmeninės prekybos sektoriuose neleido verslo subjektams laisvai koreguoti savo prekių kainų brangstant degalams. „Dėl šios priežasties degalų kainų didėjimas Lietuvos gyventojus „užkabino” tik tiesiogiai – per išlaidas kurui, esančias vidutinio statistinio namų ūkio vartojimo krepšelyje”, – teigė G. Nausėda.
SEB Vilniaus bankas apskaičiavo, kad nuo 2004 metų spalio iki šių metų spalio degalų brangimu galima paaiškinti daugiau kaip trečdalį (1,1 proc.) metinės 3,1 proc. infliacijos. Kita vertus, G. Nausėdos nuomone, pastaruoju metu atslūgus įtampai pasaulinėje naftos rinkoje ir atpigus degalams, padidėjo tikimybė, kad kitų metų viduryje Lietuva įvykdys visus Mastrichto konvergencijos kriterijus ir galės laiku įsivesti eurą. Kol kas SEB Vilniaus bankas vidutinės metinės infliacijos prognozių nekeičia: 2005 metais – 2,6 proc., 2006 metais – 2,5 proc. ir 2007 metais – 2,7 procento.
SEB Vilniaus banko analitikai teigia, kad rekordiškai mažų palūkanų normų laikotarpis Lietuvoje netrukus baigsis. Prognozuojama, kad per artimiausius dvylika mėnesių Europos centrinis bankas padidins bazines palūkanų normas 0,5–0,75 procentinio punkto, tad panašiai ar truputį mažiau turėtų pakilti palūkanos ir Lietuvos vidaus rinkoje. Anot G. Nausėdos, palūkanų normoms padidėjus ne daugiau kaip 0,5 procentinio punkto, kreditų rinka nepatirtų didelio smūgio, tačiau joms kylant sparčiau, verslininkų ir gyventojų reakcija būtų skausmingesnė. Paradoksalu, tačiau palūkanų normų kilimo nuojauta artimiausioje ateityje gali net paskatinti kreditavimo plėtrą, kadangi imti kreditus ryžtųsi ir iki šiol dvejoję ūkio subjektai, ypač tie, kuriems reikia trumpalaikių kreditų. SEB Vilniaus bankas prognozuoja, kad šių metų pabaigoje vidutinė paskolų litais palūkanų norma bus 5,25 proc., 2006 metų pabaigoje – 5,75 proc., o 2007 metų pabaigoje (galimas dalykas, jau eurais) – 6 procentai.
Atsižvelgdamas į spartesnę, nei tikėtasi, kreditų portfelio plėtrą šių metų sausio–spalio mėnesiais, SEB Vilniaus bankas padidino šių metų kreditų porfelio augimo prognozę nuo 35 proc. iki 42,5 proc., o 2006 metų – nuo 25 proc. iki 32,5 procento. 2007 metais kreditų portfelis turėtų išaugti apie 30 procentų.
SEB Vilniaus bankas