Nuogąstaujama, kad į prestižinį klubą durys gali būti užtrenktos dėl nepakankamo pasirengimo
Gausėja nuogąstavimų, kad 2007 metais Lietuva netaps Šengeno zonos nare, kaip numatyta Vyriausybės planuose.
Tvirtinama, kad mūsų šalis vilkina šiam tikslui Europos Sąjungos (ES) skiriamų milijonų panaudojimą. Bet atsakingi pareigūnai teigia, kad pasirengimo planai vykdomi tvarkingai ir po kiek daugiau nei metų Lietuva taps prestižinio Šengeno klubo nare.
Reikalingos brangiai kainuojančios pertvarkos
Šengeno sutarties grupei priklauso bemaž visos ES senbuvės, išskyrus salose įsikūrusias Didžiąją Britaniją ir Airiją, taip pat kai kurios Bendrijai nepriklausančios valstybės – Norvegija, Islandija ir Šveicarija.
Prieš du dešimtmečius pasirašytas susitarimas numato, kad Šengeno zonai priklausančios šalys atsisako piliečių, kertančių šių valstybių sienas, imigracinės kontrolės.
Tai reiškia, kad, Lietuvai prisijungus prie Šengeno grupės, į jai priklausančias valstybes mūsų piliečiai vyks be jokios dokumentų kontrolės pasienyje. Pavyzdžiui, Vilniaus oro uoste įsėdęs į lėktuvą, skrendantį į Ispaniją, keleivis šioje šalyje jau nebebus tikrinamas.
Taip pat, kai Šengeno zonai priklausys ir Lenkija bei Latvija, automobiliai iš Lietuvos galės nemažindami greičio pravažiuoti šių valstybių sienas. Pasieniečių ir muitinės kontrolės postai pasienyje bus tiesiog panaikinti.
Be to, Lietuvos vizos bus pakeistos bendromis Šengeno vizomis. Jos bus išduodamos visiems kitų valstybių piliečiams, ketinantiems atvykti į mūsų šalį.
Tačiau, norint tapti Šengeno grupės nare, reikalingas kruopštus ir gana brangiai kainuojantis pasirengimas. Dar 2002 metais Lietuva patvirtino savo veiksmų planą. ES savo ruožtu numatė daugiau kaip pusę milijardo litų bendrame biudžete, kurie buvo skirti Lietuvai pasirengti narystei Šengeno zonoje.
Pagrindiniai darbai – oro ir jūrų uostų pritaikymas atskiriems keleivių srautams iš Šengeno grupei priklausančių ir jam nepriklausančių valstybių, taip pat bendros informacinės sistemos su visomis grupės valstybėmis įdiegimas, bendros vizų sistemos įgyvendinimas.
Numatyta, kad Lietuva Šengeno zonos nare taps 2007 metais. Tačiau pastaruoju metu pasigirdo nuogąstavimų, kad gali būti nesuspėta to padaryti.
Skiriami šimtai milijonų
Lietuvos pasirengimu prisijungti prie Šengeno grupės besidomintis Seimo opozicinės Liberalų frakcijos narys Petras Auštrevičius mano, kad nepadarius rimtų išvadų ir nesiėmus papildomų veiksmų lėšų, skirtų atitinkamiems projektams, panaudojimas aiškiai vėluos.
Pasak parlamentaro, šie nuogąstavimai pasitvirtino prieš savaitę Seime įvykusiame pasitarime išklausius informaciją apie Lietuvos pasirengimą tapti Šengeno zonos nare 2007 metais. „Visiems tapo aišku, kad Šengeno priemonių administravimas nėra pakankamai sklandus. Taip pat nėra pakankamai aišku, kiek lėšų panaudota; projektai atidėliojami metų pabaigai”,- teigė P.Auštrevičius.
Jis paragino Vidaus reikalų ministeriją ne imituoti aktyvią veiklą, bet neatidėliojant imtis tikro koordinatoriaus vaidmens: „Ne tik parlamentarams, bet ir visuomenei turi būti pateikiama išsami ir teisinga informacija, kaip panaudojami milžiniški šiam projektui skirti pinigai”.
Programa numato, kad apie 614 milijonų litų skiriama reikiamai administracinei, institucinei ir techninei bazei parengti. Tačiau iš 86 veiksmų plano įgyvendinimo priemonių nuo veiksmų plano patvirtinimo 2002 metais iki šių metų birželio 1 dienos yra įvykdytos 47. Brangiausių projektų įgyvendinimas pradedamas tik dabar arba bus vykdomas tik kitąmet.
Neveiklumas kelia nerimą
Seimo Pasirengimo įgyvendinti Šengeno teisyną priežiūros pakomitečio vadovė Roma Žakaitienė taip pat nėra tikra, ar viskas atliekama sklandžiai ir operatyviai. „Nors turima informacija rodo, kad kai kurie darbai atliekami, jų tempai šiek tiek glumina ir gąsdina, kad galime nespėti”, – sakė ji.
Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Oskaras Jusys nepastebi konkrečių pasirengimo narystei Šengeno zonoje rezultatų. „Kiekvienąkart, kai su reikalais vykstu per Vilniaus oro uostą, nepastebiu, kad kas nors būtų daroma, nors liko tiek nedaug laiko iki mūsų įstojimo į Šengeno erdvę. Nežinau, galbūt likusių vienerių metų pakaks pasirengimui, bet tas neveiklumas šiandien kelia nemažą nerimą”, – tvirtino pareigūnas.
Kitų metų birželį ES atstovai tikrins, kaip Lietuva pasirengusi narystei Šengeno zonoje. Tada bus daromos išvados, ar mūsų šalis gali būti pakviesta 2007 metais įstoti į šią grupę. Tačiau nėra garantijos, kad išvados gali būti teigiamos, ir Lietuva tikrai po kiek daugiau nei metų taps prestižinio klubo nare.
Ministras ramus
Bet vidaus reikalų ministras Gintaras Furmanavičius ramus. Jis įsitikinęs, kad Lietuva suspės tapti Šengeno zonos nare, kaip ir numatyta, 2007 metais. Pasak ministro, visi darbai yra pajudėję, paskelbta dešimtys konkursų, reikalingų šiam tikslui pasiekti. „Daugiau kaip metų tikrai pakaks pasirengimui”, – teigė jis.
G.Furmanavičius pripažino, kad iki šių metų pradžios pasirengimo narystei Šengeno zonoje darbai buvo vykdomi gana vangiai. Tačiau jis buvo diplomatiškas ir nenorėjo atsakomybės dėl neveiklumo užkrauti ant buvusio Vidaus reikalų ministerijos vadovo Virgilijaus Bulovo, dabar užimančio viceministro pareigas, pečių.
Pasak G.Furmanavičiaus, dabartinė Vyriausybė labai aktyviai ėmėsi pasirengimo narystei Šengeno zonoje darbų – patvirtino papildomą ir patikslintą veiksmų planą, sudarė net kelias tarpžinybines komisijas, paskelbė visus būtinus konkursus. Be to, veiksmai derinami su kitomis Baltijos valstybėmis. „Norėtume tapti Šengeno grupės nariais kartu su Latvija ir Estija, taip pat su Lenkija”, – „Kauno dienai” sakė ministras.
Jis juokais patvirtino galįs „su bet kuo lažintis”, kad Lietuvai negresia atsilikimas nuo Šengeno traukinio.
Stasys Gudavičius