Bankrutavusios bendrovės „Aviakompanija Lietuva” orlaiviais keliones planavusių žmonių įstatymai negina
Gresiantis „Aviakompanijos Lietuva” bankrotas mūsų šalies aviacijos istorijoje atskleidė keletą nemalonių faktų. Paaiškėjo, jog nėra jokių įstatymų svertų, kurie gintų keleivių bei turizmo agentūrų teises oro bendrovės žlugimo atveju.
Antausis tūkstančiui keleivių
Lietuvos turizmo asociacijos viceprezidentas Romas Vitkauskas, analizuodamas susidariusią situaciją, pastebėjo, kad „Aviakompanija Lietuva” bankrotas nepalietė poilsinių kelionių organizatorių, nes vienos mažiausių mūsų šalyje veikusių oro bendrovių paslaugomis jie tiesiog nesinaudojo.
„Tačiau šis įvykis atkleidė liūdną tiesą, kad tokiu atveju aviakompanijos klientai yra palikti likimo valiai. Tas pats būtų ir su turizmo agentūromis, jei bankrutuotų kuri nors iš didžiųjų aviabendrovių, aptarnaujančių kelionių organizatorius. T.y. nors civilinėje aviacijoje daug kas yra griežtai reglamentuota, atrodo, jog kompensacijas klientai gali gauti tik tuo atveju, kai pametamas bagažas ar įvyksta katastrofa ir orlaivis sudūžta. Jei aviakompanija nebegali vykdyti savo įsipareigojimų dėl bankroto, už bilietus sumokėtus pinigus žmonės gali tikėtis atgauti tik pasibaigus teismų maratonui. Ir tai tik tuo atveju, jei kiek nors liks nuo valstybinių institucijų ir bankų, kurie, pagal galiojančius įstatymus, yra pirmumo teisę turintys kreditoriai”, – ai?kino R.Vitkauskas.
Lietuvos turizmo asociacijos viceprezidentas spėjo, kad pasinaudoti nusipirktais bilietais ar sugrįžti namo iš užsienio negali maždaug 1000 šios bendrovės klientų.
„Kol kas tikslesnių duomenų nėra, nes bendrovė veiklą nutraukė tik prie? tris darbo dienas. Nepaisant to, jau dabar ai?ku, kad kai kurie „Aviakompanijos Lietuva” paslaugomis pasinaudoję žmonės yra įstrigę užsienyje ir dėl įvairių priežasčių negali sugrįžti namo. Klientų teisių niekas negina – jie tiesiog bus paversti „Aviakompanijos Lietuva” kreditoriais”, – konstatavo R.Vitkauskas.
Jis tikino, kad Turizmo departamentas, taip pat Ūkio, Susisiekimo bei Teisingumo ministerijos turėtų atidžiai peržiūrėti įstatymus ir Civilinį kodeksą, ir užtikrinti, jog bet kurios aviakompanijos bankroto atveju būtų apgintos vartotojų teisės, numatytas veiksmų planas panašiose situacijose.
Lietuvos turizmo asociacijos duomenimis, turizmo agentūrų nuostoliai dėl bankrutuojančios „Aviakompanijos Lietuva” nebus dideli, tačiau būtina kuo greičiau tobulinti teisės aktus, nes stambaus oro vežėjo bankrotas atneštų didelių nuostolių tiek klientams, tiek turizmo agentūroms.
Nafta tarpininkams
Valstybinio turizmo departamento Informacijos, analizės ir kontrolės skyriaus vedėja dr. Rima Jakytė, komentuodama susidariusią situaciją, atkreipė dėmesį į tam tikrus skirtumus, kai orlaivių bilietus žmonės perka tiesiai iš aviakompanijos ir kai kelionę padeda organizuoti turizmo agentūros. Pastaruoju atveju, klientai bent jau operatyviai gauna visą reikiamą informaciją apie įvykusius pokyčius ir pagalbą kuo optimaliau organizuojant tolimesnę kelionę ar grįžtant namo.
„Skirtumas gana didelis, nes kiekviena turizmo agentūra, sudariusi sutartį su aviakompanija, atlieka tarpininko vaidmenį ir prisiima dalį atsakomybės. Tokiu atveju bilietą įsigijęs žmogus turi teisę reikalauti grąžinti pinigus iš kelionės organizatoriaus, pastarajam palikdamas nemalonų ir brangiai kainuojantį santykių aiškinimąsi su aviakompanija. Tuo tarpu pirkęs bilietą tiesiogiai turi kreiptis į teismą ir laukti bankroto procedūros atomazgos”, – aiškino R.Jakytė.
Ji taip pat akcentavo, kad pačios aviakompanijos, sudarydamos sutartis su turizmo agentūromis, iš jų reikalauja solidžių finansinių garantijų tam atvejui, jei kelionių organizatoriai surinktų pinigus už skrydį ir bankrutuotų: „Vežėjas yra apsidraudęs nuo tarpininkų problemų, tačiau pats niekaip nesirūpina klientais. Tai akivaizdi spraga įstatymuose”.
Valstybinio turizmo departamento skyriaus vedėja teigė, jog Europos šalyse ši problema sprendžiama skirtingai, tačiau optimaliausias atrodo prievolių įvykdymo užtikrinimo draudimas.
Bankroto pamokos
Lietuvos civilinės aviacijos administracijos direktorius Kęstutis Auryla pastebėjo, kad neretai bankrotą skelbia netgi didiesiems aljansams priklausančios aviakompanijos.
„Tai daroma siekiant pagerinti įmonių finansinę situaciją, sustabdyti kreditorių atakas, restruktūrizuoti įsiskolinimus, pertvarkyti ir optimizuoti bendrovės veiklą. Bankroto įstatymas nereikalauja sustabdyti skrydžių. „Aviakompanijai Lietuva” bankrotas oficialiai nėra paskelbtas, nes kol kas bendrovės savininkas ir direktorius informavo tik apie tai, kad paslaugos nutraukiamos vienam iš įmonės kreditorių atsisakius toliau teikti paslaugas. Tiksliau, juos aptarnauti atsisakius oro eismo valdymo paslaugas teikiančiai bendrovei „Eurocontrol” bei draudimo įmonei, skraidyti tapo nebeįmanoma. Deja, „Aviakompanijos Lietuva” problemų neišsprendė ir pasikeitę savininkai. Be to, skirtingai nuo kitų problemiškų Europos oro bendrovių, kauniečiai nesulaukė jokio valstybės palaikymo. Atrodo, kad tai – visų nedidelių regioninių aviakompanijų silpnoji vieta. Prieš kelerius metų panašiomis aplinkybėmis bankrutavo į Kauną iš Hamburgo skraidžiusi Vokietijos oro bendrovė”, – aiškino K.Auryla.
Neoficialiais duomenimis, Kauno oro bendrovės skolos siekia 23 mln. litų. Palangos oro uosto prašymu Kauno apygardos teismas areštavo 647,4 tūkst. litų vertės kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei uždraudė juo disponuoti.
„Aviakompanija Lietuva” buvo privatizuota prieš dvejus metus. Iš valstybės šią įmonę kartu su 20 mln. litų skolų pirko bendrovė „Arijus”, tačiau vėliau pardavė.
Estafetę perims danai
Vakar buvo paskelbta informacija, kad žlungančios „Aviakompanijos Lietuva” įsipareigojimus ketina perimti bendrovė „Danų oro transportas” (DOT), iki šiol dirbusi tik užsienio keleivių bei krovinių skraidinimo rinkoje.
„Su Danijos bendrove „Nordic Aviation Contractors”, kuri nuomojo lėktuvus Kauno įmonei, jau pasirašėme lėktuvų nuomos sutartį”, – sakė DOT generalinio direktoriaus pavaduotojas Albertas Pocevičius.
Pasak jo, Danijos įmonė atsiėmė lėktuvus iš „Aviakompanijos Lietuva”, kadangi bankrutuojanti Kauno bendrovė neatsiskaitė už jų nuomą. DOT su Turto banku jau pradėjo derybas perimti trečią „Aviakompanijos Lietuva” lėktuvą.
„Danų oro transportas” dabar turi dviejų ATR ir vieno „Saab 340” lėktuvų parką, jį artimiausiu metu papildys dar dviem ATR lėktuvais, nuomojamais iš Danijos „Nordic Aviation Contractors”.
Nuo gruodžio 2 dienos DOT pradės reguliarius skrydžius Palanga-Bilundas-Palanga, po dviejų savaičių planuoja perimti ir reisą iš Palangos į Hamburgą, o ateityje ketina toliau plėsti reguliariųjų reisų maršrutus.
2003 metų rugpjūčio mėnesį įkurta aviakompanija DOT partnerystės pagrindais dirba su Danijos bendrove „Danish Air Transport” ir veikė Prancūzijoje, Skandinavijos šalyse, Didžiojoje Britanijoje. DOT akcininkai yra Lietuvos ir Danijos piliečiai bei juridiniai asmenys.
Renaldas Gabartas