Klaipėdos universiteto teritorijoje pradėtų statybų istorija įgauna vis pikantiškesnių bruožų.
Kol Vyriausybės darbo grupė aiškinasi, ar universitetas pasielgė teisingai leisdamas bendrovei „Baltisches Haus” valstybiniame žemės sklype statyti auditorijų ir prekybos bei paslaugų kompleksą, nebaigtas statinys tapo oficialiu dviejų savininkų – universiteto ir bendrovės turtu. Tai įsiutino teisingumo ministrą.
Įžvelgė įžūlumą
Pasak Seimo Audito komiteto pirmininko Artūro Skardžiaus, esą paskutinis lašas tyrėjų kantrybės taurėje buvo tai, kad Registrų centre beveik 13 proc. statinio įregistruota kaip universiteto nuosavybė, likusi dalis – nekilnojamojo turto vystymo bendrovės „Baltisches Haus” nuosavybė. A.Skardžius nesupranta, kaip privati bendrovė, neturėdama leidimo statybai, dalį statinio registravo nuosavybe Registrų centre. A.Skardžiaus teigimu, šiuo „judesiu” dėl nuosavybės įregistravimo esą jau peržengtos universiteto ir verslininkų įžūlumo ribos.
„Teisingumo ministras sakė, kad tą tikrai ištirs”, – vakar „Klaipėdai” tvirtino A.Skardžius.
Registrų centro steigėja yra Teisingumo ministerija.
Kliūčių tarsi nebuvo
Klaipėdos apskrities viršininkės Virginijos Lukošienės nurodymu statybos sustabdytos prieš keletą savaičių, kol nebus gautas leidimas jas tęsti.
Leidimą statyboms savivaldybė išdavė universitetui šių metų pradžioje.
Prieš keletą metų tuometinis universiteto rektorius Stasys Vaitekūnas pasirašė su „Baltisches Haus” ketinimų protokolą. Galutinę sutartį pasirašė tuomet laikinai ėjęs rektoriaus pareigas Vaidutis Laurėnas.
Buvo susitarta dėl bendro projekto statant auditorijų kompleksą ir paslaugų centrą – parduotuvę, banką, knygyną, kavinę.
Tokia jungtinės veiklos sutartis, anot Švietimo ir mokslo įstatymo, yra galima. Tačiau 2002 metų rudenį tapęs rektoriumi Vladas Žulkus kreipėsi į apskrities viršininkę V.Lukošienę su prašymu leisti universitetui iš turimų panaudai 24 hektarų žemės nuomoti 0,8 hektaro. Sąlyga – kad statybų užsakovė bendrovė „Baltisches Haus” taps tos sklypo dalies subnuomininke. Tai reiškia, kad visas universiteto išlaidas, susijusias su žemės nuoma, būtų dengusi „Baltisches Haus”. Nors apskritis tokios teisės nesuteikė, tačiau po ilgų konsultacijų su Vyriausybės juristais universitetas to nepalaikė kliūtimi jungtinės veiklos sutarčiai. 2004-aisiais sklypas buvo pradėtas ruošti statyboms.
Tyrė ir prokurorai
2004 m. vasarą Seime gavus skundą dėl neva neskaidrių statybų Manto gatvėje 84, reikalą tyrė ir Klaipėdos prokurorai, tačiau viešojo intereso pažeidimo nerado.
V.Žulkus, paklaustas, gal jam žinoma, kas galėjo pateikti tą skundą, sakė savo užrašuose pasižymėjęs vienos atsakingos juristės frazę: „Gavome kažkokį popieriuką”.
Rektorius sakė nežinąs, ar „popieriuke” galėjęs būti ir „Baltisches Haus” konkurentų skundas, kurį vėliau staiga uoliai ėmėsi tirti Audito komitetas, vadovaujamas socialliberalo A.Skardžiaus.
Naujas serialas apie tai, kad universitetas esą leido privačiam kapitalui užgrobti žemę, kuri jam buvo tik duota „pasaugoti”, prasidėjo kartu su Kuršių nerijos skandalu dėl nelegalių statybų. Todėl vėliau susisiejo ir su apskrities viršininkės V.Lukošienės veikla.
Paklaustas, ar nesijaučia nepelnytai turįs srėbti košę, kurią galbūt užvirė jo pirmtakas S.Vaitekūnas, V.Žulkus sakė, jog tuo metu buvę kiti laikai, kiti įstatymai.
Norėtų „atsiklausti”
Paklaustas, kokiu pagrindu Seimo Audito komitetas pradėjo tirti statybų reikalą, A.Skardžius sakė, kad tautos atstovai parlamentarai ir privalo tirti kuo daugiau tokių ir panašių reikalų. Tik nespėja visko aprėpti.
Paklaustas, ar tarp tų daugybės skundų buvo ir „Baltisches Haus” konkurentai, A.Skardžius tvirtino: „Ranką pridėjęs prie širdies sakau ne. Ir Vilniaus prekybos akcijų neturiu”.
Paklaustas, ar sulaukęs anonimų skundo A.Skardžius tikino, kad viskas buvo visai kitaip. Esą tai nebuvęs anoniminis skundas, o pirmieji nerimo signalai buvo siųsti ne jam, Seimo Pirmininkui. „Pradžioje A.Paulauskas gavo raštišką skundą iš Klaipėdos. Skundėsi kažkas iš teisininkų. Ir iš universiteto bendruomenės, ir iš Seimo narių klaipėdiečių”, – „Klaipėdai” sakė A.Skardžius. Pasiteiravus, kuris iš parlamentarų klaipėdiečių pradėjo aiškintis statybų reikalą, vakar A.Skardžius teigė negalįs atsakyti, nes turįs „atsiklausti”. Tik pridūrė, kad tai viena ponia klaipėdietė, turinti artimesnių ryšių su Klaipėdos akademine bendruomene.
„Parlamentarams reikia viskuo domėtis, o neužtenka laiko. Tiek Audito komiteto, tiek valstybės kontrolės yra reikalas žiūrėti, kaip teisėtai naudojamas šalies turtas ir lėšos. Čia juk privatus kapitalas užvaldė žemę”, – aiškino A.Skardžius.
Naudos būtų
Anot V.Žulkaus, iš jungtinės veiklos sutarties su „Baltisches Haus” naudos turėtų ne tik universitetas, bet ir miestas. Svarbu jau vien tai, kad būtų sutvarkytos aplinkinės gatvės, nutiestos visos požeminės komunikacijos, įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, atsirastų galimybė įrengti sveikatos centrą, kuris yra numatytas ir tos teritorijos detaliajame plane.
Dabar universiteto statybų „bylos” tyrėjai tvirtinto, kad be kelių dešimčių milijonų litų „Baltisches Haus” neišsisuks, ji turėtų išsipirkti užvaldytą sklypą.
Vis dėlto reali žemės rinkos kaina – gerokai mažesnė. Pasiteiravus, kiek tokio dydžio sklypas kainuotų Manto gatvėje, savivaldybės Žemėtvarkos specialistai tvirtino, jog daugiausiai 2-3 milijonus litų.
Pasak V.Žulkaus, įvertinus tai, kiek investuotų „Baltisches Haus”, universitetas gautų ne mažiau nei 7 milijonus litų. Vien į auditorijų kompleksą – 4,5 milijono litų.
Tačiau A.Skardžiui tokie skaičiavimai panašūs į svaičiojimus. Jis įsitikinęs, kad tikroji sklypo vertė nustatoma skelbiant aukcioną, įvertinus, už kiek buvo parduoti gretimi sklypai.
Duos Vyriausybė?
Į dabar sustabdytas statybas „Baltisches Haus” jau investavo apie 10 milijonų.
Pasak V.Žulkaus, nei bendrovė, nei universitetas nenori tarpusavyje bylinėtis. Net jei universitetas nepralaimėtų, jis vis tiek netektų daug laiko. Be to, milijonines kompensacijas už nebaigtas statybas privačiai bendrovei turėtų mokėti valstybė.
Įvertinti galima ir tai, kad galintys kelerius metus užtrukti teismai lems vis riebesnę kompensaciją. „Kapitalui nepatinka laukti”, – mano A.Žulkus.
Galiausiai, jei po teismų nebaigtas statinys būtų perduotas universitetui, pasak V.Žulkaus, iš ko, jei ne iš Vyriausybės reikėtų tikėtis kelių dešimčių milijonų litų dotacijos statinį užbaigti?
Laukia, kas bus
Bendrovės „Baltisches Haus” juristas Tomas Bukelis tvirtino, kad dabar sklype vyksta statybų konservavimo darbai, nes paisoma apskrities viršininkės įsakymo.
Į klausimus, kokie tolimesni galėtų būti statybų užsakovės bendrovės „Baltisches Haus” ketinimai ar veiksmai, turėjo vienintelį atsakymą. Esą klausimą dabar nagrinėja kompetentingos institucijos, tarp jų – ir Vyriausybės sudaryta darbo grupė, laukiama išvadų. Juristas pridūrė, kad tikimasi sulaukti visus tenkinančio sprendimo – galbūt neprireiksią teismų.
Pasak A.Skardžiaus, Vyriausybės sudaryta darbo grupė išvadas turėtų pateikti jau gruodžio 1 dieną.
Kerštas V.Lukošienei?
Kalbama, kad socialliberalai per Klaipėdos universiteto skandalą siekia sugadinti ūpą buvusiai partijos draugei, vėliau tapusiai socialdemokrate, apskrities viršininkei V.Lukošienei. Todėl ir kabinėjamasi prie universiteto žemės ir statybų reikalų.
Paklaustas, ar tai nėra partijos kolegų kerštas už „perbėgimą”, A.Skardžius neigė. Tačiau paskubėjo priminti, kad viršininkei dabar užtenka bėdų ir dėl Kuršių nerijos.
Klaipėdos apskrities viršininko pareigas V.Lukošienė pradėjo eiti nuo 2000 gruodžio 27 dienos, o 2004 gruodžio 29 dieną ji paskirta naujai kadencijai. Socialdemokratų partijos nare ji tapo 2003 metų kovo 25-ąją.
A.Skardžius sakė suprantąs, kad, investavę 10 milijonų litų, verslininkai suks teismų karuselę. Bet neneigė, kad gali būti pasiūlytas taikus kelias, kurio esmė – „Baltisches Haus” turėtų sumokėti už sklypą rinkos kaina.
„Turi būti atlyginta už šitą žemę, kuri atiteko privačiai bendrovei. Turi būti sumokėta tiek, kad lyg būtų aukcionu įsigiję šitą plotą”, – sakė A.Skardžius. Jis pridūrė, kad tai nėra toks paprastas reikalas. Esą universitetui patikėtas valstybės turtas, o universitetas jį dalina kaip savo.
„Tai gal ir kiti universitetai užsimanys to paties?” – klausė A.Skardžius.
Jis priminė, kad šiais laikais, kai siaurėja riba tarp privataus ir visuomeninio intereso, svarbu, kad būtų ir tai reglamentuojantis įstatymas.
A.Skardžius tikisi, kad toks įstatymas bus priimtas kaip tik šioje kadencijoje, kai jis dar tebėra Seimo narys.
Ramunė Šeštokienė