Kauno policiją vasaros viduryje užgriuvusių pranešimų apie užsienyje dingusius kauniečius lavina tęsiasi iki šiol.
Tokie pareiškimai sudaro apie aštuoniasdešimt procentų visų pranešimų apie pastaraisiais mėnesiais dingusius asmenis.
„Jeigu ir toliau tokiais tempais registruosime šiuos pranešimus, greitai ieškosime tik dingusiųjų užsienyje”, – sunerimęs Kauno vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos Asmenų paieškos skyriaus viršininkas Kęstutis Galinis.
Pareigūno teigimu, šiemet užregistruota jau septyniolika atvejų apie į užsienį išvykusius ir ten dingusius kauniečius. Ir tai sudaro daugiau kaip trečdalį visų šiais metais jų tirtų pranešimų apie dingusius asmenis.
Du „bermudų trikampiai”
Paraleliai fiksuojama tendencija – beveik kas antras užsienyje dingęs asmuo, kuriam dar nėra dvidešimt penkerių, padedant Interpolui, aptinkamas už grotų. Dažniausiai pastaruoju metu už nusikaltimus mūsų jaunimas sulaikomas Vokietijoje bei Olandijoje.
Kaip teigia faktai, sulaikytieji už įvairius nusikaltimus linkę tai slėpti ir nuo užsienyje dirbančių mūsų valstybės diplomatų (pastarieji, sulaikytiesiems nepageidaujant, apie tai neinformuojami), ir nuo savo artimųjų.
Pastarieji dažniausiai ir toliau naiviai tiki, kad jų sūnus ar brolis išvažiavo į užsienį neva dirbti, kaip jiems buvo teigiama rengiantis kelionei.
K.Galinis linkęs išskirti du „bermudų trikampius”, kuriuose, jo vadovaujamos tarnybos duomenimis, dažniausiai dingsta kauniečiai, – Vokietiją bei Ispaniją.
Pranešimai apie Anglijoje ar Airijoje dingusius kauniečius, pareigūno teigimu, labai reti.
Nukenčia per daug pasitikintys savimi
Pasak K.Galinio, ieškant dingusiųjų užsienyje sudėtingiausia tai, jog beveik visais atvejais nėra jokios informacijos, už kurios būtų galima užsikabinti.
Dingusiojo artimieji dažniausiai žino tik šalį, į kurią jis išvyko. Į visus kitus, dažniausiai daug svarbesnius klausimus, jie negali atsakyti. Nežinoma, nei su kuo išvyko (dažniausiai tai būna asmenys, kurie apibūdinami tik kaip kažkokie dingusiojo pažįstami), nei kas organizavo kelionę (dažniausiai dingstama kaip į vandenį vykstant savarankiškai).
K.Galinio teigimu, jų tarnybai dar neteko tirti nė vieno atvejo, kad užsienyje būtų dingęs kaunietis, važiavęs ten dirbti per kokią nors mūsiškę įdarbinimo agentūrą.
Mįslingos metamorfozės
Nėra Kauno vyriausiojo policijos komisariato asmenų paieškos skyrius susidūręs ir su atvejais, kad kaunietės būtų išvežtos į užsienį kaip darbo jėga prostitucijos verslui, prisidengiant modelių ar panašiomis agentūromis.
Minėtas nusikalstamas verslas, K.Galinio patikinimu, pastaraisiais metais į jų tarnybos akiratį nepatenka. Kad jis klesti ir įgauna naujus mastus, net neverta neigti, tačiau tai, kad paskutiniuoju metu į Kauno vyriausiojo policijos komisariato Asmenų paieškos skyrių nesikreipiama dėl dingusių merginų, galimai išvežtų į užsienį dirbti prostitutėmis, kelia tam tikrų įtarimų. Nebegaunama ir pareiškimų apie užsienyje dingusias nepilnametes.
Vienas iš įtarimų, kurį kelia šios tendencijos – nusikalstamas pasaulis rado kažkokių naujų būdų palikti kuo mažiau pėdsakų. Viena iš galimų prielaidų – galbūt prostitucijai pradėtos rinkti merginos, neturinčios artimųjų arba pastarieji nėra iš tų, kurie skubėtų kreiptis į policiją.
Nebedingsta ir tolimųjų reisų vairuotojai
Dar vienas įdomus pastarojo meto fenomenas – nebegaunama pranešimų ir apie Rusijoje dingusius kauniečius, nors dar neseniai tai buvo viena iš svarbiausių aktualijų, nes surasti žmogų jos platybėse – be galo sudėtinga.
Turimi galvoje į įvairias detektyvines istorijas patekdavę tolimųjų reisų vairuotojai, kurių greičiau pasigesdavo darbdaviai (nors iš tikrųjų jiems labiau rūpėdavo krovinio likimas) negu artimieji.
Laimė, kad dauguma tokių istorijų, nutikusių Rusijos platybėse, K.Galinio duomenimis, baigėsi gana laimingai. Paaiškėdavo, kad prapuolenis arba prarasdavo telefoną, dėl to niekas negalėdavo su juo susisiekti, arba kur nors toliau nuo gyvenamųjų vietų sugesdavo jo transporto priemonė, ir panašiai.
Rusijos fenomeną pakeitė ES
Visais dingimų užsienyje atvejais kreipiamasi pagalbos į Interpolą. Pastarasis savais kanalais skelbia tarptautinę paiešką. Lietuvai tapus Europos Sąjungos (ES) nare, nepaisant, kurioje valstybėje, pareiškėjų teigimu, dingo jų artimasis, jo paieška skelbiama visoje ES.
Tokia praktika jau pasitvirtino. Į Kauno policiją buvo kreiptasi dėl vienos dingusios kaunietės, artimųjų žiniomis, išvykusios į Vokietiją. Paskelbus paiešką per Interpolą, ji surasta Italijoje. Kaip paaiškėjo, Europos pietuose ši dirbti užsienin išvažiavusi kaunietė atsidūrė po vienos pažinties, užsimezgusios per išgertuves Vokietijoje.
Tačiau ir paieška Interpolo kanalais – ne visagalė. Ją paskelbus, patikrinamos tik įkalinimo bei policijos įstaigos, ar nėra dingusiojo tarp sulaikytųjų (tiesa, jis gali būti prisistatęs ir kita pavarde ar turėti svetimą pasą) ar įvairių nelaimingų atsitikimų metu sunkios būklės patekusių į gydymo įstaigas bei patikrinama, ar dingusiojo bruožai nesutampa su neatpažintų lavonų požymiais.
„Jokių instrukcijų, kiek turi trukti Interpolo kanalais paskelbta paieška, nėra”, – neslepia K.Galinis. Tai, kaip ir Lietuvoje, dažnai priklauso ir nuo žmogiškojo faktoriaus – užsienio valstybių policininkų sąžiningumo bei uolumo. Pasak K.Galinio, jo tarnyba paieškoms užsienyje jokios įtakos neturi. Tiesa, dingusiųjų artimieji ne visada su tuo susitaiko.
Delsimas gali kainuoti gyvybę
Žinant, kad paieška Interpolo kanalais gali trukti mėnesių mėnesiais (pavyzdžiui, iki šiol nėra jokių žinių apie Graikijoje dingusią keturiasdešimt aštuonerių metų Garliavos apylinkių gyventoją, per vieną Kauno firmą išvažiavusią į minėtą šalį prižiūrėti senelių – apie tai „Kauno diena” plačiai rašė lapkričio pradžioje), pačių dingusiųjų artimųjų valia, kiek jie patys vilkins kreipimąsi į policiją.
K.Galinio teigimu, būna atvejų, kad kažko delsiama net pusmetį.
Dažniausiai panašiais atvejais teisinamasi, kad su tokia problema susidurta pirmą kartą, todėl nežinota, kaip elgtis. Neva iš pradžių išvykęs užsienin artimasis skambindavo kas savaitę, vėliau – kartą per mėnesį, po to skambučiai ėmė retėti. Tai žinant, ir laukiama, kad galbūt anksčiau ar vėliau jis dar paskambins.
Belieka įsivaizduoti, kiek efektyvi po to gali būti dingusiojo vos ne prieš pusmetį paieška, kai artimieji net nežino, kur jis gyveno.
Kartais namo grįžta tik automobilis
Pareigūnai pataria bent jau prieš išvykstant artimajam į užsienį prisaikdinti jį, kad vos nuvykęs nurodytų tikslias koordinates, kur apsigyveno ar įsidarbino.
Taip pat svarbu palikti tarpininko koordinates, kad bet kuriuo atveju būtų galima susisiekti bent su juo.
Geriausias šių patarimų įrodymas – neseniai Kauno policijoje užregistruotas pranešimas apie Vokietijon neva verslo reikalais savo automobiliu išvykusį ir dingusį kaunietį.
Namiškiams jis paskambino jau iš Olandijos. Teigė ten susitikęs draugą, su kuriuo grįš Lietuvon aplinkiniu keliu, mat draugas turįs tam tikrų problemų su kai kurių valstybių teisėsauga, todėl kai kurias šalis jie bus priversti aplenkti. Tai buvo paskutinis šio vyriškio skambutis artimiesiems.
Po kurio laiko pas juos atvyko, kaip manoma, minėtas užsienyje sutiktas draugas. Beje, dingusiojo automobiliu. Pagal svečio, kurį jie matė pirmą kartą, versiją, automobilio savininką užsienyje sulaikė policija. Kurios valstybės, dingusiojo artimieji, sutrikę nuo tokios žinios, tiksliai negali pasakyti.
Nežino jie ir jokių ilgai neužsibuvusio svečio, prisistačiusio Nerijumi, koordinačių.
Neturi net tinkamos nuotraukos
Dar viena opi problema, su kuria susiduriama organizuojant dažno dingusiojo užsienyje paiešką – artimieji neturi tinkamos jo nuotraukos. Arba jos darytos prieš keliolika metų, arba su vadinamąja „muiline”, todėl netinkančios.
Tokiais atvejais vienintelė išeitis – perfotografuoti dingusiojo atvaizdą iš nuotraukos, įklijuotos į jo pasą. Jos dublikatas saugomas pasą išdavusioje policijos tarnyboje. Tačiau ir šiais atvejais dažnai dingusiojo išvaizda jau būna smarkiai pasikeitusi.
K.Galinio patikinimu, kol kas visi jų tarnybos kartu su Interpolu ieškoti dingę kauniečiai rasti gyvi. Tačiau iki šiol nenustatytos liepos 3-iąją Ispanijos dykumoje tarp Almerijos ir Grenados sudegusiame automobilyje rastų dviejų vyrų, kaip manoma – lietuvių, asmenybės.
Lietuvos Respublikos specialusis policijos atašė Ispanijoje Eugenijus Ušinskas šiomis dienomis dienraštį informavo, kad prielaida, jog nužudytieji gali būti lietuviai, dar nepaneigta, nors jokių oficialių pranešimų apie Ispanijoje dingusius mūsų valstybės piliečius neužregistruota nei šioje valstybėje, nei Lietuvoje.
Greta Čižinauskaitė