Sunku pasakyti, kada Lietuvoje prasidės nuosekli, visa apimanti kova su narkomanija. Visiškai neaišku ir tai, kaip efektyviau gydyti narkomanus – laikomasi dviejų viena kitai visiškai prieštaraujančių nuomonių.
Prieš ketverius metus susibūrusios visuomeninės organizacijos „Tėvai prieš narkotikus”, kurios tikslas – apsaugoti vaikus nuo narkotikų, pirmininkas Gediminas Jakubčionis „Vakarų ekspresui” tvirtino manąs, kad Lietuvoje vykdoma ydinga narkotikų kontrolės politika.
Pasak jo, didžiausią grėsmę nacionaliniam saugumui bei efektyviai kovai su narkotikų platinimu ir vartojimu kelia gerai žinomo Amerikos milijardierius Džordžo Soroso įkurtos bei finansiškai remiamos organizacijos. „Viena iš jų – nevyriausybinė organizacija „Galiu gyventi”, – tikino pašnekovas.
Pradžia – nuo vaikų
Organizacijos „Tėvai prieš narkotikus” pirmininkas akcentavo, kad ypač žalingas Dž. Soroso remiamas projektas yra narkotikų žalos mažinimo programa.
„Ką tai reiškia? Pagal šią programą ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams leidžiamos brošiūrėlės, lankstinukai ir kitokio pobūdžio leidiniai, informuojantys, kaip saugiai, neužsikrečiant ŽIV, vartoti narkotikus ir panašiai, – aiškino G. Jakubčionis.
– Maža to, vaikams aiškinama apie skirtingų narkotinių medžiagų poveikį. „Geri dėdės” jaunimą moko, kaip neperdozuoti narkotikų ir t. t. Siekiama, kad rizikos grupei priklausantys vaikai nebūtų testuojami dėl galimo narkotinių medžiagų vartojimo. Prisidengiama tuo, jog tai pažeistų vaiko teises.”
Legalizavimo link?
Organizacijos „Tėvai prieš narkotikus” valdybos narys Gintaras Našlėnas įsitikinęs, kad Narkotikų kontrolės departamento, kuris tiesiogiai pavaldus Vyriausybei, vedama politika skatina narkomanijos plitimą Lietuvoje.
„Tas skatinimas pasireiškia vadinamosiomis žalos mažinimo programomis, – aiškino pašnekovas. – Viena jų – pakaitinis narkomanų gydymas metadonu arba subuteksu.”
Anot G. Našlėno, švirkštų dalijimas narkomanams, kad šie galėtų susileisti narkotikų, yra ne kas kita, kaip narkotikų legalizavimo atmaina.
Pašnekovas teigia, kad narkotikų legalizavimo šalininkų taktikos esmė – siekimas paversti narkotikų vartojimą kasdienybe, priversti visuomenę susitaikyti su mintimi, jog tai neišvengiama.
G. Našlėnas pažymi, kad lengviausiai tai pasiekiama vykdant žalos mažinimo programas, neva prasilenkiančias su įstatymais.
„Pavyzdžiui, pareigūnas, matydamas, kaip priklausomybės ligų centrams priklausantys socialiniai darbuotojai narkomanams dalija naujus švirkštus narkotikams susileisti, negali imtis jokių priemonių, – pasakojo jis.
– Maža to, pareigūnas šitoje situacijoje privalo išlikti ramus – mat švirkštų dalijimas yra narkotikų „žalos mažinimo” programos dalis. Taip susidaro padėtis, kurios ir siekia narkotikų legalizavimo šalininkai – narkotikus laikymą ir vartojimą reglamentuojantys įstatymai nustoja veikti.”
G. Našlėnas teigė, kad daugelyje šalių atlikti tyrimai parodė, jog švirkštų dalijimo narkomanams programos ne stabdo, o skatina spartesnį intraveninės narkomanijos ir su ja susijusių pavojingų infekcijų – ŽIV, hepatitų – plitimą.
Pasak jo, apie tai, kad narkomanų gydymas metadonu nėra efektyvus, prieš pusmetį prakalbo ir Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) ekspertai.
Lapkričio 24-ąją Briuselyje paskelbtoje 2005-ųjų metinėje ataskaitoje apie narkotikų problemą Europoje skelbiama, jog šiandien daugiau nei pusei milijono europiečių taikomas pakaitinis gydymas metadonu.
Padeda atsisakyti narkotikų
Bemaž kelias dešimtis metų Klaipėdos priklausomybės ligų centrui vadovavęs dabartinis miesto Psichikos sveikatos centro vyriausiasis gydytojas Aleksandras Slatvickis kategoriškai atmeta teiginius, kad vadinamosios žalos mažinimo programos skatina narkomaniją.
„Pakaitinis gydymas metadonu ne tik padeda atsisakyti intraveninių narkotikų, bet ir sykiu užkerta kelią nelegalių narkotinių medžiagų patekimui į rinką”, – akcentavo jis.
Klaipėda – antrasis miestas, kuriame narkomanams pradėtas taikyti pakaitinis gydymas metadonu.
„Gruodžio 17-ąją bus 10 metų, kai uostamiestyje įgyvendinama metadono programa”, – pasidžiaugė prie jos įdiegimo aktyviai prisidėjęs A. Slatvickis.
Per visą tą laikotarpį šioje programoje dalyvavo 240 narkomanų. A. Slatvickio įsitikinimu, tai yra daug. Pasak gydytojo psichiatro, maždaug dešimtadalis joje dalyvavusiųjų jau išsiverčia be metadono.
Paklaustas, ar įmanoma, kad metadonas gydytų ne tik fizinę priklausomybę intraveniniams narkotikams, bet ir pakeistų žmogaus psichiką, A. Slatvickis paaiškino: „Jokiu būdu ne. Pasveikimas nuo priklausomybės neįmanomas.
Pavyzdžiui, aš esu priklausomas nuo tabako, nors 11 metų nerūkau. Bet jeigu surūkyčiau bent vieną cigaretę, nebesustočiau – per dieną sutraukčiau po pakelį. Tas pats ir su narkomanais, nustojusiais vartoti metadoną.”
Jūratė Mazajeva