Ilga kelionė po valdininkų kabinetus varo į neviltį

Informacijos stoka uostamiesčio Savivaldybėje ar klaidingas jos suteikimas kai kuriuos miesto gyventojus varo į neviltį.

Klaipėdietė Svetlana Kovaliova nesistebi, kad Lietuvoje tiek daug savižudžių.

„Pavaikščiojus po valdininkų kabinetus ir įrodinėjant, kad neturi ko valgyti, lieka dvi išeitys: nusižudyti arba tapti benamiu”, – sakė moteris, gauti pažymoms, įrodančioms, kad ji neturi pajamų, sugaišusi net du mėnesius.

S. Kovaliova suskaičiavo, kad 135 litų pašalpai gauti būtina surinkti net 7 pažymas. „Jei neturi nors vienos iš šių pažymų, negauni paramos. O valgyti norisi šiandien, ne po dviejų mėnesių”, – liūdnai ironizavo pašnekovė.

Buvusi lengvosios atletikos trenerė beveik dešimtį metų slaugė pasiligojusius tėvus. 50 metų perkopusi moteris darbo neturi, nors dar neseniai planavo išvykti dirbti į užsienį pagal savo specialybę. Koją pakišo sušlubavusi sveikata.

Klaipėdos savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriuje moteriai iš pradžių pasiūlė maitinimo talonus labdaros valgykloje, kuri įsikūrusi kitame miesto. Norint iki ten nukakti reikia važiuoti autobusu. Pasak S. Kovaliovos, jei esi sąžiningas, zuikiu važiuoti nelabai išeina, o už talonėlius į abi puses reikia mokėti litą ir 60 centų – daug, jei skaičiuoji kiekvieną centą.

Be to, valgykla dirba tik darbo dienomis. „O ką daryti savaitgalį? Nevalgyti? Nesistebiu, kad kiti tuos talonus parduoda ir geriau butelį nusiperka”, – sakė pašnekovė.

Moteris maitinimo talonų atsisakė, tad vietoje to jai buvo pasiūlytas 67 Lt vertės maisto produktų krepšelis, kurio esą turėtų pakakti mėnesiui. Pašnekovei prasimaitinti su sūnumi šio krepšelio užteko savaitei.

Pirmą kartą užtrunka ilgiau

Socialinės paramos skyriaus pavaduotoja Gina Vilimaitienė paaiškino, kad piniginė parama dažniausiai skiriama per mėnesį nuo prašymo pateikimo. Tiesa, ji neslėpė, kad paramos skyrimas gali užtrukti iki trijų mėnesių, nors tokie atvejai ir reti.

Valdininkės teigimu, kai kurių pažymų nebeprašoma, nes skyrius turi duomenų bazę. Pats žmogus turi pateikti pažymas tik iš Darbo biržos, antstolių ar mokyklų. Dokumentų tvarkymas gal kiek užtrunka, kai žmogus kreipiasi pirmą kartą, pripažino G. Vilimaitienė.

Anot pavaduotojos, S. Kovaliovos situacija nėra iki galo aiški, nes nepilnametis vaikas neva gyvena tai su tėvu, tai su mama. Būtent nuo šio fakto priklauso, kokio dydžio paramą reikėtų skirti. Tad norintiems situaciją sužinoti skyriaus darbuotojoms tenka lankytis pas žmones namuose.

Pasak G. Vilimaitienės, iš žmogiškos pusės galima suprasti S. Kovaliovą, tačiau skiriant paramą to neužtenka, reikia surinkti dokumentus. Anot jos, moteriai skirtas maisto produktų krepšelis – papildoma parama. Jei ne rėmėjų lėšos, ir tokios nebūtų.

Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė taip pat minėjo, kad krepšelis negali būti vieninteliu pragyvenimo šaltiniu. Be to, jis buvo skirtas vienam žmogui, o ne dviem.

Pasigenda informacijos

S. Kovaliova, mindydami Savivaldybės slenksčius, pasigedo būtent tokios išsamios informacijos. „Susiklosčiusios gyvenimo aplinkybės ir taip smukdo, o kai dar nieko nežinai… Vaikštai iš kabineto į kabinetą, o dorai paaiškinti niekas nieko negali”, – sakė ji.

Tačiau Socialinės paramos skyriaus darbuotojos mano, kad kaltinimai dėl informacijos stokos yra nepagrįsti. Vyriausioji specialistė, bendravusi su S. Kovaliova, sakė mananti, jog moteris pati nepriima informacijos, kuri nėra jai palanki.

Pasak G. Vilimaitienės, susipažinti su teikiamos socialinės paramos sąlygomis gyventojai gali internete. Suabejojus, ar pajamų neturintys žmonės juo naudojasi, pavaduotoja pridūrė, kad jie dar gali kreiptis į skyriaus specialistus Liepų ir Laukininkų gatvėse. Jie esą suteikia pradinę informaciją.

Apačios nesusikalba su viršūnėmis?

Tačiau Socialinės paramos skyriuje sutikta klaipėdietė Marta taip pat sako, kad informacijos nepakanka. Jauna moteris prisipažino, kad jos kantrybė irgi gali tuoj trūkti. Mat dėl valdininkų pateiktos klaidingos informacijos apie tai, kokių dokumentų reikia norint gauti pašalpą už vaiką, ji turi gaišti laiką ir eikvoti pinigus.

Pasak moters, Socialinės paramos skyriuje jai buvo pateikta viena informacija, o nuvažiavus į Kretingą, kur ji buvo registruota, sužinojo visai ką kita. Esą panašiai buvo ir teiraujantis telefonu – vienur pasakė vieną dalyką, paskambinus kitu žinios buvo priešingos.

Martai susidarė įspūdis, kad žemesniojo rango valdininkai nesusikalba su savo viršininkais, o dėl to kenčia paprasti piliečiai.

Sandra Lukošiūtė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.